Dieta, dieta, dieta...

Praeitą savaitę užsukau į Vilniaus valgymo sutrikimų centrą grąžinti pasiskolintų knygų. Pamačius ten besigydančias merginas, apėmė noras apkabinti kiekvieną jų ir pažiūrėjus į akis šaukte iššaukti, jog jos gali gyventi kitaip. Jos gali gyventi ir už šio pastato sienų. Jos gali būti laimingos...

Manau, kad kiekvienas turėtų bent kartą apsilankyti Vilniaus valgymo sutrikimų centro "ligoninėje". Tada vargu ar kada kils noras savo nuostabų gyvenimą pagražinti "dietomis".

Dažniausiai šiais laikais žodis "dieta" tapatinamas su lieknėjimu. Tačiau dietos terminas maitinimuisi lieknėjimo metu apibūdinti netinka, nes norint sulieknėti reikia po truputį ir visam gyvenimui pakeisti maitinimosi įpročius, o ne keletą savaičių pasilaikyti dietos.

Nuo tada, kai pirmą kartą kilo dietos idėja, buvo sugalvota tūkstančiai įvairiausių dietų ir maitinimosi teorijų. Dauguma dietų autorių buvo gydytojai, tačiau jas kurdavo ir namų šeimininkės, rašytojai, dvasininkai bei aktoriai.

Žinomi mokslininkai atskleidė, jog stresas mūsų kasdieniniame gyvenime, netaisyklinga mityba, įprotis valgyti tarp pagrindinių valgių, fizinių pratimų trūkumas ar net hormonų disbalansas - visi šie faktoriai yra svorio priaugimo priežastis. Tam, kad atsikratytume antsvorio, neužtenka tiesiog valgyti mažai kaloringus produktus. Mūsų organizmas yra labai protingas ir kai tik mes atimame iš jo maistingus produktus, jis pradeda kaupti atsargas.

Daugelį metų dietologai siūlydavo valgyti mažiau. Net šiandien populiariausiais būdais atsikratyti nereikalingų kilogramų laikomi vaistai, mažinantys apetitą, mažai kaloringi produktai (produktai, kurių sudėtyje mažai riebalų ir cukraus), taip pat mažai kaloringos dietos ir dietos su padidintu baltymų kiekiu. Tačiau visi šie "stebuklingi preparatai" labai kenkia mūsų organizmui: prasideda išsekimas, vitaminų ir mineralų trūkumas, raumenų masės sumažėjimas ir netgi frustracijos kompleksas, jau nekalbant apie staigius svorio sumažėjimus ir padidėjimus.

Kai po dietos vėl pereinama prie įprastos mitybos, svoris padidėja dar labiau negu prieš dietą. Žmonės, tokiu būdu bandantys atsikratyti nereikalingų kilogramų, tik kenkia sau, nes dėl vitaminų ir mineralų trūkumo organizmas badauja ir greitai nualinamas.

Nereikia pamiršti, kad dietos kenkia ne tik fizinei, bet ir dvasinei sveikatai. Laikantis dietos ilgainiui prarandamas gebėjimas atpažinti, kada esi sotus, o kada metas užkąsti.

Tyrimai parodė, kad netinkamai valgant ar laikantis dietos žmogus rizikuoja susirgti valgymo sutrikimu. Iš pradžių tai gali būti ir nepavojinga sveikatai, tačiau jei jūs nuolat valgote netaisyklingai, egzistuoja didesnė rizika, kad išsivystys klinikinis valgymo sutrikimas.

Būtų idealu, kad mes visi reguliariai valgytume gerai subalansuotą maistą. Tačiau tai įgyvendinti ypač sunku. Reikėtų atsiminti, kad jei valgysite per mažai, jausitės alkani ir daugiau laiko sugaišite galvodami apie maistą nei apie ką nors kitą. Jeigu valgysite tinkamus produktus ir laikysitės bent jau minimalaus valgymo plano, jūsų gyvenime nedominuos mintys apie maistą.

Realybė yra tokia, kad 90 proc. moterų jaustųsi laimingos, jeigu joms būtų anoreksija, nes absoliuti dauguma neurotiškai nori suliesėti, tačiau nepajėgia. Tai rodo, kad daugelis vis dėlto nepajėgia suprasti, kokia sunki liga yra nervinė anoreksija. Ir Lietuvoje ji kasmet jau nusineša po auką.

Patyrę užsienio specialistai tvirtina, kad anoreksija kuriam laikui suteikia pranašumo prieš kitus, nors nuo jos iki nevisavertiškumo - tik vienas žingsnis. Vertindami padėtį Lietuvoje jie pastebi, kad mums stinga emocinio brandumo, t. y. gebėjimo atpažinti, tinkamai reikšti savo emocijas. Todėl net artimiausioje aplinkoje taip atkakliai vengiame ir savo, ir kito skausmo. Tarsi kam nors būtų pavykę nugyventi gyvenimą be nusivylimų ir praradimų... Bet juk ir iš neigiamos patirties galima įgyti didesnio pasitikėjimo savimi.