Dešiniųjų ir kairiųjų pažiūrų žmonės skiriasi fiziologiškai

Mintis patyrinėti skirtingos politinės orientacijos žmonių smegenis atėjo į galvą anglų mokslininkams. Londono universiteto koledže atlikus tyrimus, buvo nustatyti esminiai skirtumai: "kairieji" fiziologiškai yra ne tokie kaip "dešinieji", ir tai apsispindi smegenyse, o konkrečiai - didžiųjų pusrutulių žievėje.

Smegenų struktūros ypatumų įtaka

Mokslininkai tomografu skenavo apie šimtą savanorių, kurių politinės pažiūros buvo žinomos, galvų, žiūrėjo, kur daugiau yra pilkosios medžiagos - struktūros, kurią daugiausia sudaro nervų ląstelės. Rezultatai buvo paskelbti specializuotame žurnale "Current Biology". Pasirodo, kairiesiems, ypač tiems, kurie laikosi radikalių revoliucingų pažiūrų, yra padidėjusi priekinė juostinė smegenų žievė (anterior cingulate cortex). Ši smegenų dalis dalyvauja reguliuojant kraujo spaudimą, apdorojant informaciją ir formuojant simpatijas. Dešiniesiems - demokratams ir konservatoriams - padidėjo migdoliniai kūnai. Ši sritis dalyvauja emocinėse reakcijose ir įsiminimo procesuose. Žinodami vienos ar kitos smegenų srities funkcijas, mokslininkai surizikavo iškelti hipotezę: dešinieji ir kairieji skirtingai reaguoja į vienokias ar kitokias gyvenimo situacijas. Pavyzdžiui, migdolinis kūnas formuoja ir baimės jausmą, vadinasi, dešinieji - baikštūs. Taip pat jie skausmingai reaguoja į grasinimus, yra linkę į nerimą ir išgyvenimus. Yra ir pliusas: didesnis migdolinis kūnas demokratams ir konservatoriams padeda geriau jausti artėjantį pavojų, pavyzdžiui, keliamą politinių priešininkų, ir laiku į jį reaguoti. O kairieji ir kiti radikalai sėkmingai susidoroja su prieštaringa informacija. Paprastai jie bebaimiai politinėje kovoje, siekia permainų, trokšta naujų pojūčių, todėl mėgsta vaikščioti į mitingus ir demonstracijas. Tuo tarpu jų dešinieji broliai aikštėse nėra tokie aktyvūs.

Mokslininkai daro prielaidą, kad pagal smegenų struktūros ypatumus galima paaiškinti ir visišką kai kurių žmonių nesidomėjimą politika. Tačiau jie nedrįso daryti išvados, kas yra pirminis: kitokios smegenys ar kitokia politinė orientacija. Tyrinėjimai tęsiasi. Beje, kompiuterinė tomografija greitai žmonėms nepaliks jokių paslapčių. Ja naudojantis jau galima nustatyti seksualinę orientaciją, meluoja žmogus ar ne, nuoširdžiai myli ar apsimeta. Ir štai dabar prisikasta iki politinių pažiūrų...

Egzistuoja laisvamanybės genas?

O amerikiečiai mokslininkai iš Ilinojaus valstijos Šiaurės vakarų universiteto teigia, kad egzistuoja liberalizmo ir laisvamanybės genas. Atseit nuo jo priklauso serotonino aktyvumas: šis nervinis mediatorius atsakingas už elektros impulsų perdavimą smegenims, valdo žmogaus emocijas ir nuotaiką. Jei genas veikia visa jėga, serotonino smegenyse būna daugiau, ir tuo geresnė nuotaika žmonių, pasisakančių už liberalizmą ir laisvamanybę. Tyrinėtojai teigia, kad šis nuostabus genas būdingas atstovams tautų, sukūrusių šiuolaikines demokratines visuomenes Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Kitaip tariant, liberalizmas ir laisvamanybė - prigimtiniai dalykai.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"