Dažniausiai tėvams kylantys klausimai apie vaikų saugumą internete

Kaip galiu padidinti savo vaiko saugumą internete? Negaliu nuolat stebėti, ką jis ten veikia.

Pirmiausia, technologiniai dalykai – pasidomėkite pagalbinėmis programėlėmis, padedančiomis vaikus apsaugoti nuo netinkamo turinio. Vaikai išties lengvai susiduria su, pavyzdžiui, pornografiniu turiniu, net nebūtinai ieškodami užuominų apie seksą, – tai labai lengvai pasiekiami puslapiai. Taip pat ką turi daryti visi tėvai – tai kalbėtis su vaikais, domėtis, ką šie veikia internete, kas jiems ten įdomu. Taip pat kartas nuo karto aptarti, kokių pavojingų situacijų gali būti ir ką tokiais atvejais daryti. Labai svarbu, kad vaikas jaustųsi laisvai ateidamas pas tėvus papasakoti, kad kažkas nutiko, kas jiems internete nepatiko, išgąsdino ar buvo bjauru, kad vaikas nesijaustų, jog tokiais atvejais yra tik baramas, baudžiamas – nebeprileidžiamas prie interneto. Jei vaikas ateina, pasipasakoja, pasidalina susirūpinimu, tėvai turi būti tie žmonės, kurie nori pagelbėti. Natūralu, tėvai patys susirūpina, išsigąsta, tačiau pirma reikia nusiraminti patiems, tada nuraminti vaiką ir ieškoti sprendimų.

Nuo kada ir kaip kalbėti su vaiku, kad negalima draugams ar kitiems žmonėms internete siųsti savo apnuoginto kūno nuotraukų?

Apskritai kalbant, apie pavojus internete su vaikais reikia kalbėtis nuo tada, kai vaikai gauna priėjimą prie interneto. Pagal įstatymus, vaikai el. paštą, paskyras socialiniuose tinkluose gali turėti nuo 14 metų. Tada, kai jie šias paskyras susikuria, ir reikia su jais kalbėtis apie tai, kaip saugoti savo asmeninius duomenis, ką galima ir ko ne apie save pasakoti, kokias nuotraukas siųsti ir pan.

Būtinai reikia su vaiku pakalbėti, kad jeigu jam kas nors siunčia nuogo kūno nuotraukas, jis turi apie tai pasakyti suaugusiems. O jei kas nors jų prašytų tokių nuotraukų, siųsti jokiu būdu negalima. Reiktų jiems paaiškinti, kad viskas, kas siunčiama internetu, gali tapti vieša ir vaikas gali tapti patyčių objektu (netgi tarp savo klasiokų) ar seksualinio išnaudojimo auka. Bet kuri nuotrauka, netgi siųsta geriausiam draugui, gali būti vėl atrasta bet kada ateityje ir pridaryti žalos.

Ši tema yra labai susijusi su jaunesnių vaikų mokymu, kad niekas negali žiūrėti tavo intymesnių vietų, niekam to negali rodyti. Labai svarbu apie tai su vaikais, paaugliais kalbėtis ne vieną kartą – po vieno pasikalbėjimo jie to neišmoks visam gyvenimui, laikas nuo laiko prie to reikia grįžti. Bet galiu patikinti, kad tokios temos kils natūraliai, jei nuoširdžiai domėsitės, kuo domisi jūsų vaikai. Jei mažesniems vaikams galima papasakoti, kokios būna situacijos ir kaip reikia elgtis, tai su paaugliais kalbėtis reikia diskusijų forma – ką jie mano vienu ar kitu klausimu, kas tinkama, netinkama, kokie tam tikro dalyko pliusai, minusai, kaip reiktų elgtis. Paaugliai mato, kaip elgiasi jų bendraamžiai, su kuo susiduria, jie jau turi įvairios informacijos.

Kaip apsaugoti paauglį nuo internete pasiekiamos pornografijos? Kaip kalbėtis su vaiku apie tai?

Ši tema daugeliui tėvų yra sunki. Tačiau būtume naivūs tikėdamiesi, kad paaugliai su tuo nesusidurs ar nieko apie tai nežinos. Daug žmonių tuo naudojasi ir vaikai vienaip ar kitaip apie tai sužinos. Vienas dalykas, mes turime su jais kalbėtis apie pavojus, kitas – apie įvairius brendimo ir kūno dalykus. Kuo mes laisviau apie tai galime su vaikais kalbėtis, iškelti klausimus, tuo jiems bus ramiau, tuo mažiau rūpės daryti tai, kas yra nesaugu. Jie jausis laisviau kalbėdamiesi su tėvais ar kitais suaugusiaisiais, jei kažkas nutiks. Jei su vaiku nesikalbama apie kūną ir brendimą, pasikalbėti su paaugliu apie pornografiją yra labai sudėtinga. Kaip bebūtų, pornografija, jos žiūrėjimas yra susijęs su brendimo klausimais. Paaugliams labai sunku suprasti, kad pornografija yra netikroviškas pasaulis. Tai skatina priklausomybę ir nerealistišką savęs, kitos lyties žmogaus, sekso įsivaizdavimą. Tai gali labai kenkti. Vėlgi, jei patiems tėvams sunku apie tai kalbėti, visada galima pasitarti su psichologais. Svarbiausia neužsimerkti ir nepalikti savo vaikų vienų, susiduriant su įvairiais pavojais.

Kada pradėti su vaikais kalbėtis apie intymius dalykus, susijusius su veikla internete, pavyzdžiui, pornografiją, intymių nuotraukų siuntimą? Jei per anksti kalbėsiu, gal kaip tik paskatinsiu tuo domėtis?

Kalbėjimas apie tai nepaskatins vaikų žiūrėti netinkamus dalykus. Aišku, labai svarbu, ir kaip kalbiesi. Nėra tikslaus rekomenduotino amžiaus, kada apie tam tikrus dalykus kalbėtis su vaikais, tai individualu. Reikia laikyti „pulsą“ vaiko gyvenime – kuo vaikas domisi, ką veikia, kas vyksta jo klasėje. Kai domiesi, tai ir matai, kuo vaikas susirūpinęs. Vieną dieną jam gali kilti klausimas, kas tas seksas, kitą dieną – kas yra porno, trečią papasakoti, ką vaikai kalbėjo mokykloje. Taip sužinai, kas vaikui aktualu. Vienam vaikui tokie klausimai gali kilti anksčiau, kitam – žymiai vėliau. Būna 9–10 metų vaikų, kurie jau yra susidūrę su pornografiniu turiniu. Galiu pastebėti, kad intymios temos paprastai iškyla kur kas anksčiau, nei tėvai įsivaizduoja.

Kaip nuraminti vaikus, kurie susidūrė su pavojais?

Svarbiausia reaguoti ramiai. Pakvėpuoti, nusiraminti, jei pats išsigandai ar susijaudinai. Tuomet ramiai vaiko pasiklausyti, kad jis papasakotų, kas jį išgąsdino ir jį atjausti, suprasti, kad buvo baisu ar nemalonu, patvirtinti, kad jis gerai padarė, jog atėjo pasakyti. Tuomet, priklausomai nuo problemos, imtis sprendimo. Jei tai lengvai pasiekiamas netinkamas turinys, pranešti tinklalapių administratoriams ar tarnyboms, kad būtų išimtas ir pradėtas tyrimas. Jei tai klasės grupė, kurioje vyksta patyčios, irgi apie tai pranešti ir kartu su mokyklos specialistais spręsti patyčių situaciją. Svarbu suprasti, kad vaiko barimas tikrai nepadės jam jaustis geriau ir problemos neišspręs. Jei pačiam sunku nurimti ir rasti sprendimą, verta pasitarti su specialistais ar paskambinti į „Tėvų liniją“.

Vaikas ištisai internete. Bandome riboti laiką prie kompiuterio ir telefono, tačiau, kai jis ne namie, sužiūrėti nebegalime. Patarkite, ką daryti.

Labai svarbu suprasti, kodėl vaikui ar paaugliui svarbus laikas prie telefono ar kompiuterio – ką jis ten veikia ir ką ten gauna: bendravimo, informacijos, patiria sėkmę žaisdamas žaidimus. Iš to galime spręsti, ko vaikui reikia – gal turime jam padėti susidraugauti ar atrasti, kas jam gerai sekasi. Svarbu, kad vaikas turėtų dienotvarkę, hobių, bendravimo. Dienotvarkė ir susitarimai dėl laiko prie kompiuterio ar telefono turėtų būti aptarti kartu su vaiku.