Biuro sindromas

Britų draugija „Mind“ apklausė daugiau nei 2000 žmonių ir nustatė, kad darbas - pagrindinis streso veiksnys žmonių gyvenime. 35 proc. apklaustųjų savo darbą laiko labai įtemptu, 7 proc. apklaustųjų galvojo apie savižudybę (šis procentas pasiekia 10 tarp 18-24 metų darbuotojų) ir kas penktas jautė padidėjusį nerimą (18 proc.). Pagrindinis biuro sindromo atsiradimo veiksnys - stresas. Tačiau, be streso, sindromą skatina ir 8 val. darbo diena prie kompiuterio sėdint viena poza, ir nenormuota darbo diena. Juolab pastaraisiais metais daug kur tapo kone madinga užsisėdėti darbe iki vėlumos. Stresą didina ir vadinamoji atvira erdvė, kai bendros didelės patalpos zonos atskiriamos tik žemomis pertvaromis, o darbuotojai yra vienoje erdvėje. Manoma, kad tokia biuro organizacijos forma optimizuoja darbą ir suartina bendradarbius. Galbūt atviroje erdvėje kolegoms išties lengviau bendrauti, bet kartu ji sukelia psichologinį nuovargį. Ypač jei kolektyve santykiai yra įtempti. Reikia nepamiršti ir tokio svarbaus darbingumą, sveikatą ir psichiką veikiančio veiksnio (į kurį, deja, mažai kas atsižvelgia) kaip apšvietimas. Šviesa reguliuoja visas žmogaus organizmo funkcijas, lemia nuotaiką, medžiagų apykaitą, protinį aktyvumą ir net hormonų apykaitą. Sveikiausia ir naudingiausia šviesa laikoma natūrali dienos, o optimalus patalpų dirbtinio apšvietimo variantas yra kombinuota sistema, derinant tiesioginę ir išsklaidytą šviesą. Be to, vietoj įprastų dienos šviesos lempų geriau rinktis halogenines. Jų šviesa natūralesnė ir daug mažiau vargina akis ir nervų sistemą. Tačiau daugelyje biurų ir toliau naudojamos įprastos dienos šviesos lempos, o tai neigiamai veikia darbuotojų fizinę būklę ir nuotaiką.

Be to, dar ir biuro baldai dažniausiai neatitinka ergonomikos reikalavimų. O dėl nuolatinės netaisyklingos pozos sėdint priešais monitorių silpnėja nugaros raumenys, keldami nugaros, kojų, kaklo skausmą ir migreną. Sutrinka ir kraujo apytaka, todėl ląstelės negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų, o intelektinis kūrybinis potencialas gerokai sumažėja. Tačiau, be galvos ir nugaros skausmo, dėl nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio gali sutrikti ir medžiagų apykaita, ir išsivystyti gastritas, opaligė ir nutukimas.

Dar vienas paplitęs biuro sindromo simptomas yra sausų akių sindromas. Mat dirbant kompiuteriu mirksima maždaug tris kartus rečiau, todėl ašarų skysčio mažėja ir jis nesudrėkina akių. Žmogus jaučia niežulį, deginimą, peršėjimą, jo akys parausta, jis skundžiasi, kad mato neryškiai, akys ašaroja.

Pakeisti darbo sąlygas, tokias kaip apšvietimas arba baldai, kartais būna neįmanoma, tačiau visiškai realu pakeisti darbo stilių ir susidaryti tinkamą darbo grafiką. Pirmiausia svarbu išmokti relaksacijos technikos, kad organizmas iš įtampos būsenos greitai pereitų į atsipalaidavimo būseną. Atpalaidavę raumenis, sumažinsime visą atraminio judamojo aparato ir nervų sistemos įtampą. O per vegetacinę nervų sistemą naujoji būsena perduodama ir vidaus organams, leidžia organizmui atsigauti, didina darbingumą ir gerina nuotaiką.

50 proc. biuro darbuotojų dėl nuolatinės įtampos ir streso prisiaugina antsvorio. Dietologų nuomone, dėl to kaltas pernelyg didelis darbo krūvis, įtemptas grafikas, stresas ir laiko trūkumas, kai tiesiog nespėjama normaliai maitintis. Gerai savijautai būtinas ir fizinis aktyvumas - 2-3 treniruotės per savaitę. Tai gali būti plaukiojimas, šokiai, joga arba tiesiog vaikščiojimas. Ir būtini pasivaikščiojimai gryname ore, geriausia parke arba miške ir išjungus telefoną, kad smegenys „atsijungtų“ nuo nuolatinių minčių apie darbą, problemų ir „pagautų gamtos bangą“. Tyrimai rodo, kad pasivaikščiojimai gryname ore darbingumą didina 50 proc. Apie tai seniai žino medikai, todėl pastaraisiais metais populiarėja toks gydymas kaip miško terapija: biuro darbuotojai kelioms dienoms išvežami į kaimo vietovę, neturėdami ryšio su išoriniu pasauliu, kad atgautų jėgas ir pailsėtų. Įdomu, kad miško terapijos rezultatus galima palyginti su gydymu antidepresantais, bet miško terapija neturi pašalinio poveikio.