Baimės genas

Psichologai aiškina, kad natūrali baimė yra adekvati situacijai ir suprantama kitiems žmonėms. Liguista baimė dažniausiai būna atitrūkusi nuo realių rizikos faktorių ir jų reikšmė smarkiai perdėta.

Jeigu baimė ilgam paralyžiuoja žmogaus valią, aktyvumą, ir žmogus tampa liguistos būsenos belaisviu, tai jau yra liga. Ji vadinama panikos sindromu.

Baimė - tai ne tik emocija. Nemalonų, sunkų nerimo jausmą lydi ir didžiulis dvasinis diskomfortas, vegetatyviniai sutrikimai, hormoniniai pokyčiai. Kai žmogui baisu, jis bąla, jam šąla rankos, pila šaltas prakaitas. Į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies dūžiai. Mokslininkai netgi atrado baimės geną ir įrodė, jog jis paveldimas. Šį geną dažniausiai turi moterys, kurios yra smulkaus kūno sudėjimo ir jautraus, nerimastingo charakterio tipo.

Ar tai išgydoma?

Psichikos specialistai teigia, jog panikos sindromas yra išgydomas nepriklausomai nuo to, kokia jo kilmė. Tam reikalingas psichoterapijos kursas, individualiais atvejais - ir medikamentinis gydymas. Įtakos turi ir kiti veiksniai - mitybos sureguliavimas, fizinis aktyvumas ir kt.

Jeigu įkyrios baimės progresuoja, jeigu jos trukdo žmogui gyventi visavertį gyvenimą, tuomet negalima delsti - būtina kreiptis į psichoterapeutą. Šios srities gydytojas yra įvaldęs visą psichologinių priemonių arsenalą.

Ar veiksminga hipnozė?

Hipnozė iš esmės yra įtaiga. Psichoterapijos pradininkas Froidas naudojo hipnozę, tačiau vėliau jos atsisakė. Daugelis psichoterapeutų taip pat jos atsisakė, kadangi pastebėta, jog po hipnozės esama problema neišnyksta, ji transformuojasi, keičia pavidalą. Šiuolaikiniai psichoterapeutai laikosi nuostatos, kad žmogus pats turi rasti jam tinkamą problemos sprendimo būdą. Be psichoanalizės, jie gali rekomenduoti refleksoterapiją, gydomąją gimnastiką, autogenines treniruotes ir kt.

Saviįtaiga

Saviįtaiga, tai yra nuostata, kurią žmogus nori įteigti sau, duoda rezultatų tik tuo atveju, jeigu nervų sistema yra tam tinkamai parengta. Parengti organizmą saviįtaigai galima pasinaudojus autogenine treniruote pagal Šulcą. Tai vokiečių psichoterapeuto metodas, pasiūlytas dar praėjusio šimtmečio 4-ajame dešimtmetyje. Jis apima šešis nesudėtingus antistresinius pratimus, panaikinančius pagrindinius nerimo būsenų simptomus.

Kenčiant panikos sindromą, padėti sau galima, bet tik laikinai - iki vizito pas gydytoją. Galima pagerti raminamųjų arbatų, homeopatinių preparatų, galima savarankiškai palaipsniui stiprinti atsparumą baimės emocijai; pavyzdžiui, jeigu bijote važiuoti liftu, galite pavažiuoti vieną du aukštus, paskui lipti laiptais, paskui vėl pavažiuoti ir t.t. Tačiau įkyrioms baimėms progresuojant, būtina kreiptis pagalbos į specialistus.

Autogeninė treniruotė

Padėti sau galima pasinaudojant vokiečių psichoterapeuto Šulco siūloma metodika. Tai paprasti pratimai, neutralizuojantys streso sukeltus padarinius.

Atsisėskite ant kėdės vadeliotojo poza. Nuleiskite galvą, pečius, plaštakas, atpalaiduokite nugarą.

1. Mintimis pajuskite sunkumą dešinėje plaštakoje.

2. Pajuskite šilumą dešinėje plaštakoje.

3. Aiškiai pajuskite, kaip ritmiškai, ramiai, palengva plaka jūsų širdis.

4. Pajuskite savo lygų, laisvą, lengvą kvėpavimą. Apčiuopiamai pajauskite savo plaučius ir krūtinės ląstą.

5. Mintimis sukurkite malonios šilumos pojūtį saulės raizginio srityje - tarp krūtinkaulio apačios ir bambos. Ten yra galingi vegetatyviniai raizginiai, valdantys daugybę vidinių procesų.

6. Pajuskite vėsą ant kaktos odos. Įsivaizduokite, kad jums į veidą pučia lengvas vasaros vėjas.

Parengė I. Ertulytė