Autonomija santykiuose. Kaip viską suderinti?

O gal norėsime taip atsidėti santykiams, kad ir mūsų antroji pusė nebeturės galimybės sau skirti tiek laiko, kiek anksčiau.

Tačiau kuo svarbi autonomija santykiuose? Koks turėtų būti balansas tarp gyvenimo poroje ir savojo “aš”?

Ar gyvenimas poroje reiškia, kad turime to atsisakyti? Ir kaip viską suderinti, kad abu partneriai būtų laimingi? 

Savarankiškumo stadijos

Per savo gyvenimą žmogus turi pereiti tris savarankiškumo stadijas.

Vaikystėje esame priklausomi nuo tėvų ir mėgaujamės ta priklausomybe. Įėję į suaugusiųjų pasaulį turime išmokti savarankiškumo, nepriklausomybės.

O įėję į partnerystę, turime išmokti balansuoti tarp savarankiškumo ir priklausomybės tame santykyje.

Tai yra atsakymas į klausimą, ar svarbu santykyje pasilikti savąjį “aš”.

Tai tikrai labai svarbu, nes be to, kad santykis turi augti, pats žmogus santykyje turi taip pat lygiagrečiai augti. Čia svarbu išlaikyti balansą.

Tiek porose, tiek šeimose turime labai daug įsipareigojimų. Tačiau tam, kad tinkamai vykdytume įsipareigojimus, labai svarbus yra ir laikas sau.

Autonomija santykiuose

Galime palyginti tai su sportu. Sportininkas geriausią rezultatą pasiekia tik tuomet, jei tinkamai sportuoja ir leidžia raumenims pailsėti. Tačiau jei raumenis nualina, geriausių rezultatų nepasiekia.

Lygiai taip pat veikiame ir mes.

Jei save atiduodame partneriui, šeimai, darbui, kitiems įsipareigojimams ir nepaliekame laiko sau, atsistatymui, ilgainiui gali atsirasti vidinių konfliktų, nepasitenkinimas savimi, gali mažėti savivertė, gali pradėti erzinti buitiniai dalykai, smulkmenos, po kuriomis ir slypi tie gilesni sunkumai.

Apie asmeninių ribų poreikį ir išlaikymą svarbu kalbėti su partneriu, tą poreikį įsivardyti, visų pirma, jį atpažinti sau.

Taip pat išsiaiškinti, kokie yra ir partnerio poreikiai. Kartais asmeninės erdvės ir laiko poreikiai gali būti skirtingi, tačiau vis dėlto verta sutarti dėl labai konkrečių ribų ar kartų, kiek kartų per savaitę partneriai turi laiko sau.

Laikas sau reiškia, kad jį išnaudojame taip, kaip norime.

Galbūt vieno poreikis – važiuoti į žvejybą ar eiti į barą, o kito poreikis – skaityti knygą hamake. Tuomet poroje svarbu laikytis taisyklių – jei jau susitarėme, ir laikykimės.

Vaidmenys poroje

Poroje yra atpažįstamos trys pozicijos. Viena pozicija – vienas partneris stiprus, o kitas prisitaikantis, bet išlaikantis savo stiprybę.

Antra pozicija – vienas partneris stiprus, o kitas tiesiog prisitaikantis, nuolat besirūpinantis kito poreikiais.

Tačiau visgi atpažįstama, kad pati naudingiausia, sveikiausia pozicija santykyje yra tuomet, kai abu partneriai yra lygiaverčiai, stiprūs, sugeba rūpintis tiek santykiu, tiek pačiais savimi.

Autonomija santykiuose yra labai svarbi. Svarbus ne tik augimas santykyje, bet ir kiekvieno iš partnerių asmeninis augimas.

Poroje iš tiesų labai svarbu kalbėtis ir suprasti, kas slypi po tuo poreikiu. Jei vienas iš partnerių labai nenoriai paleidžia kitą į jo laisvą laiką, ypač kažkur iš namų, verta kalbėtis apie tai, kas po tuo nerimu slypi.

Kokios yra baimės, lūkesčiai, ir juos atliepti. Reikėtų aptarti tuos dalykus, kad nerimo būtų kuo mažiau.

Mano galvoje iškyla partneriai su priklausomos asmenybės bruožais. Toks žmogus gali būti linkęs mažiau paleisti ne dėl to, kad nepasitiki, bet iš baimės, kad bus paliktas vienas ar vienišas.

Kyla apleistumo pojūtis. Tuomet partneris galėtų nuraminti, kad toks išėjimas valandai ar vakarui nereiškia, kad partneris yra paliekamas.