Australijos tyrimai rodo, kad tarp paauglių paplitęs savęs žalojimas

Ilgalaikis tyrimas parodė, jog vienas iš 12 žmonių paauglystės metu save žaloja.

Didžiajai daugumai žmonių ši problema iki pilnametystės išsisprendžia, tačiau 10% toliau kamuoja ir suaugusiųjų gyvenime.

Labiau tikėtina, jog paauglės mergaitės save žaloja dažniau nei berniukai, todėl joms yra didesnė rizika tuo užsiimti ir savo, kaip jauno suaugusiojo gyvenime.

Beveik du tūkstančiai Australijos paauglių buvo stebimi tyrimo metu, pakartotinai apžvelgiant juos penkiolikos metų laikotarpyje.

Tyrėjai nustatė, jog nerimas, depresija, didelis alkoholio vartojimas, rūkymas bei kanapės yra susieti su savęs žalojimu.

Tyrimas parodo, kad savęs pjaustymas ir deginimas buvo dažniausiai pasitaikančios savęs žalojimo formos paauglystės metu.

Tyrimo autoriai sako, kad 90 proc. paauglių nustojo save žaloti prieš įkopiant į pilnametystę, tyrimas turėtų nuraminti šeimas, mokyklas bei gydytojus.

Tačiau Marjorie Wallance, psichinės sveikatos labdaros "SANE" generalinė direktorė, pareiškė: "Asmenys, teigiantys, jog 90 proc. asmenų, prieš sulaukdami pilnametystės, nustojo save žaloti, neturėtų mūsų skatinti manyti, kad savęs žalojimas yra tiesiog tarpsnis, kurį visi jauni žmonės išaugs".

Savižudybės rizika?

"Mūsų tyrimai rodo, jog priešingai nei įprasta manyti, žmonės save žaloja bei tęsia save žaloti tokiomis gyvenimo akimirkomis tam, kad apsaugotų save nuo savižudybės bei apsaugotų savo šeimas ir draugus nuo savo patiriamo psichologinio skausmo."

Dėl savęs žalojimo asociacijos su savižudybe tyrinėtojai siūlo, kad gydyti paplitusias paauglių psichologinės sveikatos problemas gali būti "svarbi ir iki šiol nepripažinta detalė", išvengiant savižudybės tarp suaugusiųjų.

"Savęs žalojimas yra vienas iš labiausiai tikėtinų prognozių, galinčių baigtis savižudybe", - sakė pagrindinis Londono King's koledžo autorius Dr. Paul Moran.

Pasak profesoriaus Keith Hawton, Oxfordo universiteto, savižudybių tyrimų centro direktoriaus, tie, kurių mirties priežastis buvo savižudybė, apie 50 – 60 proc. prieš tai  žalojo save.

Kiek žmonių, kurie save žalojo, pasirinko savižudybę, nėra aišku.

"Užslėpta populiacija"

"Dabar mes jau žinome, kad yra labai didelė jaunų žmonių populiacija visuomenėje, kurie save žaloja. Ir mes nustatėme, jog vienas iš aštuonių keliauja tiesiai į ligoninę. Štai tai ir yra užslėpta populiacija", - teigė profesorius Keith Hawton.

Autoriai sako, jog yra labai svarbu, kad žmonės, kurie gyvena ar dirba su jaunimu, sugebėtų pastebėti susikrimtimo ženklus, bei padėtų rasti pagalbą, kurios jie nusipelnė.

"Priešingu atveju, gali pasitaikyti nuolatinių pasekmių jų tolimesniame gyvenime", - pabrėžia Dr. Paul Moran.

Vaikų linijos direktorė Sue Minto, kuri praeitais metais turėjo 30 000 kontaktų su vaikais, kurie save žaloja, yra linkę į savižudybę ar depresiją, sakė:

"Savęs žalojimo situacijose yra gyvybiškai svarbu surasti priežastį, kuri verčia vaikus imtis tokių drastiškų priemonių. Kažkas akivaizdžiai verčia juos jaustis nepaprastai nelaimingais ar išsigandusiais, ir tol, kol tai neišsispręs, jie toliau žalos save arba, kraštutiniu atveju, bus privesti prie savižudybės".

Šaltinis: http://www.bbc.co.uk/news/health-15759946