Ar įsileisti rudenį vidun?

Kaip gamtoje - taip ir žmoguje

Tai ar egzistuoja toks reiškinys kaip "rudens depresija", ar žmonės tik ligas išsigalvoja? - paklausėme dr. M. Daugelavičiaus.

Į jūsų klausimą atsakysiu ir "taip", ir "ne".

Rudenį, sumažėjus šviesos, žmogaus organizmas iš tiesų gamina mažiau seratonino, daugiau melatonino, todėl jaučiame daugiau liūdesio ir prislėgtumo. Tai natūralu.

Gamta negyvena tiesia linija, joje egzistuoja pakilimai ir atoslūgiai - ciklai, o žmogus gi - gamtos dalis. Mūsų organizmas prisitaiko prie išorėje vykstančių procesų, o kas vyksta gamtoje rudenį - matome patys. Ir ne tik matome - jaučiame, išgyvename.

Tačiau kai - priešingai nei gamta - mes, vasarą išsiilsėję, rudenį kimbame į darbus (nes taip "reikia"), atsiranda vidinis konfliktas, populiariai vadinamas "rudens depresija". Dėl šio konflikto žmogus ir jaučiasi blogai.

Ir už tai sau priekaištauja.

Būtent. Tą mes labai gerai mokame daryti. Ir priekaištaujame, ir smerkiame: koks aš neteisingas, ne toks, kaip "reikia". Atsiranda kaltės jausmas, ima kamuoti savigrauža. Ir visa tai dar labiau sustiprina prislėgtą būseną. Atrodo, apskritai neliko nieko džiaugsmingo.

Ir tuomet sau daromės "dirbtinį kvėpavimą" penktu puodeliu kavos ir įvairiomis "psichotechnikomis"...

Kitaip tariant, kovojame su natūraliais gamtos procesais.

Tai todėl, kad gyvename ne gamtoje, o miestuose, biuruose, kur nėra metų laikų.

Bėda ta, kad žmonės manosi esą aukščiau gamtos, virš visų jos dėsnių. Jie įsikalba sau, kad gamtos ciklai jiems negalioja. Tačiau prieš vėją nepapūsi. Biure su dirbtine šviesa ar miško trobelėje, mes vis tiek esame gamtos vaikai, ir mūsų organizmo neapgausi. Nereikia to pamiršti.

Ir nereikia diagnozuoti sau ligų?

Tikrai ne...- šypsosi. - Polinkis į apmąstymus, poreikis to vidinio aktyvumo, o ne išorinio, liūdesys - tai dar ne depresija. Mes šiuo atveju kalbame apie žmogaus būseną, kurią reikia priimti kaip natūralią. Ir prisitaikyti. O klinikinė depresija yra liga su daug sunkesniais simptomais, ji reikalauja specialaus gydymo.

O kaip prisitaikyti? Jei natūralu, kad mažai šviesos išorėje, kaip įjungti šviesą savo viduje? Kad nepasiklystume...

Nuotaiką praskaidrina šviesios mintys, malonus laisvalaikis, buvimas tarp žmonių, sportas, kitokie malonumai. Tiesiog reikia pačiam save stumtelti į šviesiąją pusę.

Su vasara veide...

Iš tolo gyvenimo džiaugsmu švytinti klaipėdietė Natalija Pilibavičienė sako dažnai pasijaučianti balta varna tarp niūrių praeivių, tačiau tai jos neišmuša iš vėžių.

"Kartą ėjau miesto gatve ir suskambo mano mobilusis telefonas: skambino pro šalį mašina važiavęs klientas ir klausė, kas nutiko, ko aš visa tokia šviečianti, - juokiasi. - Nieko nenutiko, tiesiog smagu gyventi. Ir, žinoma, smagu girdėti tokius komplimentus iš aplinkinių. O jei kartais pasitaiko susidurti su pykčiu - tai man nuotaikos nesugadina. Aš atspari."

Jūsų pozityvumas - kontrastas aplinkai. Iš kur jo semiatės? Iš prigimties?

Energijos man, žinoma, dovanoja ir prigimtis, nes mano močiutė - graikė, o senelis - ukrainietis, tačiau, kita vertus, man juo labiau reikalinga saulė ir šiluma. Žinoma, rudenį jaučiu jos trūkumą, todėl priešnuodžių prieš rudeninę depresiją tikrai turiu: tai judėjimas, veikla. Pirmiausiai - šoku. Lankau ir linijinius, ir solo latino šokius.

Antras didžiulis rudens malonumas - pirtis. Žinote, kaip senovėje būdavo? Penktadienį - iškrova, šeštadienį - pirtis, sekmadienį - bažnyčia. Aš į bažnyčią, tiesą sakant, nevaikštau, bet ir namie nesėdžiu: mėgstu važinėti dviračiu... - šypsosi.

O kai lietus pliaupia?

Man lietus netrukdo ir namuose neuždaro. Juk galima nueiti į filmą ar į kokį renginį.

O jeigu niekur nesinori eiti?

Tuomet pasiimi knygą. Arba su šeima žaidi stalo žaidimus - be galo smagus užsiėmimas. Galima pasikviesti draugę į svečius, bendrauti, gerti arbatą. Man, kaip žmogui, kurio darbo savaitė įtempta ir pralekia akimirksniu, savaitgalis, laisvalaikis - dovana, kupina džiuginančių galimybių ir malonumų.

Tai koks geriausias vaistas nuo rudens melancholijos?

Žinoma, pirmas vaistas, pats veiksmingiausias, - kelionės. Aš ir pati labai mėgstu keliauti, ir kitiems keliones organizuoju (ponia Natalija vadovauja kelionių agentūros "Grūda" Klaipėdos filialui. - Aut. past.).

Iškeliauti yra pirmas vaistas nuo visų ligų, bet suprantu, kad ekonominė situacija daugeliui žmonių neleidžia išvykti toli. Tačiau ar būtina toli? Kodėl gi nenuvažiavus iki Liepojos, į kokius Šiaulius, pagaliau į Gargždus? Juk svarbiausia - išlįsti iš namų, išeiti į žmones, nekiūtoti užsidarius ir "nevalgyti" savęs, koks aš netikėlis. Nebausti savęs, nekalbėti apie save blogai. Net nepradėti to daryti, nes sustoti būna sunku - visi tą esame patyrę. Didesnį pagreitį turi ėjimas atgal, o ne pirmyn. Todėl net neverta įsileisti į savo vidų minties, kad esi "depresuotas" ir paliegęs.

LINKĖJIMAS. "Didesnį pagreitį turi ėjimas atgal, o ne pirmyn. Ir visos depresijos prasideda nuo pirmos blogos minties apie save. Todėl neverta tokių įsileisti vidun - reikia klausytis gerųjų..." - sako N. Pilibavičienė.

Labai norint tikrai galima rasti būdų save išjudinti. Anglų kursus, pavyzdžiui, galima lankyti. Nedaug čia to niūraus laikotarpio - tik iki Kalėdų. Jis netruks praeiti, tai jau dabar pagalvokime apie savo draugus ar partnerius, ką jiems padovanosime, nepasilikime paskutinei dienai. Paruoškime patys dovanėles - ką nors savo rankomis. Pavyzdžiui, numegzkime. Juk visi turime tų kūrybinių gyslelių ir fantazijos.

Taigi geriausi vitaminai - veiksmas?

Taip, bet sakydama "veiksmas" turiu galvoje ne tik šokius ar sportą. Geras žodis kitam žmogui irgi yra veiksmas. Sakykime kuo daugiau gražių žodžių vieni kitiems, kad ir moteris - moteriai, juk tai pakelia nuotaiką!

Svarbiausia - klausytis ir išgirsti savo gerąsias mintis, o blogų - tiesiog neįsileisti vidun.

P. S.

Iš tiesų mes gi žinome, ką reikia daryti. Kiekvienas turime savo receptą nuo vidinio rudens. Tačiau natūralu, kad ieškome bendraminčių, patarimo ir pritarimo: esame žmonės, ne mažiau panašūs negu skirtingi.

Išminčiai sako: nekaltink saulės, jei tavo sodas nežydi.

Nekaltinkim rudens... Jis nuostabus.

Genadijus JAGAFAROVAS, soliariumų ir masažo studijų "Sunkiss" direktorius

Kaip rudenį žmogui gelbėtis nuo apatijos ir slogios nuotaikos?

Pirmiausiai susimąstykime, kodėl žmogus rudenį jaučiasi prislėgtas. Todėl, kad jis mažai gauna saulės spindulių. Juk saulė - tai energija, gera nuotaika, optimizmas.

Turime padėti patys sau ir šį saulės stygių kaip nors kompensuoti. Vienintelis būdas gauti saulės žiemą - soliariumas. Pakaks 5-7 minutes pasimėgauti dirbtine vasara - ir jūsų organizmas atsigaus.

Žinoma, dirbtine saule naudotis reikia protingai ir saikingai - kaip ir tikrąja. Juk niekas nerizikuos kaitintis paplūdimyje visą vasarą,visas kaitrias dienas, nuo ryto iki vakaro nuo birželio iki rugpjūčio.

Žmonėms kartais kyla abejonių, kad soliariumas nėra itin sveikas dalykas.

Jeigu būtų kenksmingas, jo nebūtų, nes soliarumus labai griežtai kontroliuoja Europos Sąjunga, yra taikomi griežti normatyvai.

Dar daugiau - soliariumas netgi nesuteikia viso saulės spindulių spektro, jame negausite kenksmingų spindulių. Taigi "dirbtinė saulė" netgi mažiau kenksminga nei tikroji...

Be to, soliarumas ne tik žvalina mūsų organizmą, bet ir stiprina kaulų struktūrą.

Kaip dažnai reiktų apsilankyti soliariume?

Kas antrą trečią dieną po keletą minučių. Per mėnesį - apie 50 minučių.

Kokiu metu geriausia apsilankyti?

Apniukusiomis dienomis, po darbų. O saulėtą dieną siūlau naudotis proga ir išeiti pasivaikščioti gryname ore. Pakaks 20-30 minučių, ir jūsų nuotaika pagerės.

Ką, be soliariumo, dar rekomenduotumėte kaip profilaktinę priemonę nuo depresijos?

Pirtį. Bet tik su arbata, pavyzdžiui, liepžiedžių. Žinoma, ne tą pačią dieną, kai eisite į soliarumą - plakti šių malonumų į vieną neverta. Su pirtimi patarčiau derinti masažą: moterims ypač veiksmingas po pirties anticeliulitinis, vyrams - viso kūno masažas.