Antroji santuoka - sėkmingesnė?

Ar pasimokome iš padarytų klaidų, kad išvengtume naujų? Kodėl, pabandę gyvenimą kurti iš naujo, kartojame pirmosios santuokos scenarijų?

Apakinti jausmų

Kodėl žmonės, ne kartą susidūrę su tomis pačiomis problemomis, nepajėgia ištaisyti klaidų? Štai kelios priežastys. Romantiškų jausmų antplūdis mus apakina ir verčia galvoti, kad mūsų santykiai - unikalūs ir jiems negalioja jokios taisyklės.

Įprasta manyti, kad dėl šeimos problemų kaltas partneris. "Aš ir vėl pasirinkau ne tą žmogų." Arba: "Aš jam per daug gera, ir nesugebėjau įtikinti, kad atsikratytų savo ydų." Tai - saviapgaulė. Vertėtų paanalizuoti tarpusavio santykius. Gal mūsų pasąmonėje įsitvirtino mintis, kad vieną dieną sutiksime tobulą riterį ant balto žirgo, su kuriuo viskas klostysis savaime? Pasiduodame iliuzijai, kad sutikus idealų partnerį, konfliktų nebekils.

Yra žmonių, kurie nelinkę prisiimti bent dalį atsakomybės, susijusios su santuokos problemomis. Tai - narcizai, kurie jaučiasi pasaulio bamba. Kiekvienam brangus "socialinis veidas", santuokos problemos socialinį identiškumą be galo žeidžia. Mintis, jog santuoka galėjo nepavykti dėl jo paties elgesio žmogų žeidžia, todėl nenorima to pripažinti.

Konfliktai yra neatsiejama santykių dalis. Sutuoktiniams tai reiškia, kad jų santykiai yra pašliję. Kyla panika, trukdanti į santykius pažvelgti tiesiai ir taisyti bendravimo klaidas.

Partnerių konfliktas pažadina destruktyvias jėgas - kaltinimus ir gynybą. Tai trukdo galvoti ne tik apie kitą, bet ir apie save. Šeimos santykių specialistai pastebi, kad ir pirmą, ir ketvirtą kartą susituokę žmonės kartoja tą pačią klaidą - tikisi to, kas neįmanoma. Išgyvenimų intensyvumas, gyvenant drauge ilgiau, kinta, tad neverta tikėtis, kad romantiška santykių pradžia truks amžinai. Visiems tenka kovoti su savo asmeninio gyvenimo bėdomis ir nusivylimais. Atskleisdami partneriui ne tik džiaugsmus, bet ir problemas, priimdami paramą ir patys ją teikdami, įsitikiname, kad turime artimą žmogų, kuris padės ištverti sunkumus. Nuoširdus, sąmoningas atsivėrimas - tai sėkmingas ilgalaikių santykių pamatas. Jeigu šito neįsisąmoniname, skiriamės, vos karšti jausmai ima vėsti. Tačiau anksčiau ar vėliau įvyks fantazijų ir tikrovės susidūrimas. Kai kurie tai išgyvena iš pradžių, kiti - tik pakeitę dešimtį partnerių.

Ką teks įveikti

Antrą kartą susituokti nėra lengva, nes prieš tai teko išgyventi skyrybas. Žmonės suvokia, kad santuoka - tai atsakomybė, bet kai esi alkanas, nelabai renkiesi, ką valgyti. Išsiskyrusieji, ilgėdamiesi intymumo, jaukumo, artumo šilumos, puola į naują santuoką, lyg pamiršę, ką neseniai išgyveno.

Sėkmingi santykiai kuriami pamažu. Išsiskyrėlio sąmonėje turi įvykti emocijų ir minčių persitvarkymas. Po skyrybų vyro ar moters įvaizdis mums vis dar siejasi su buvusiu sutuoktiniu. Šis įvaizdis turi palengva pasikeisti, įgauti naujų, kito žmogaus savybių. Tarsi viena po kitos keičiant dėlionės detales. Rinkdamasis antrą partnerį neretai žmogus ieško visiškai skirtingo nei buvusysis. Pavyzdžiui, vietoje rimtuolio išsirenkamas linksmas, avantiūristiškos natūros žmogus. Siekis daryti ką nors kitaip yra sveikintinas, tačiau reikėtų keisti savo požiūrį, bendravimą, o ne konkrečias savo ar partnerio savybes.

Pripažinkite - lengva nebus. Antrą kartą susituokus konfliktų ir nusivylimų, iššūkių gali būti dar daugiau. Sutuoktiniai netgi lova "dalinasi" keturiese: jis, ji, jo ir jos buvusieji. O kur dar partnerių vaikai iš ankstesnės santuokos. Buvusieji partneriai turi daugiau įtakos naujos poros gyvenime, negu manoma. Jie bendrauja su mūsų vaikais, reiškia savo nuomonę dėl jų auklėjimo. Buvusiojo sutuoktinio šeimos nariai taip pat nevisiškai pasitraukia iš partnerio gyvenimo.

Nusileiskime ant žemės

Sušvelninkime pyktį ir kartėlį. Vienas stipriausių saitų su buvusiuoju - jam jaučiamas pyktis. Kai gailimės ar pykstame dėl to, kas įvyko, įstringame praeityje. Būdas iš jos išsivaduoti - prisiminti gražius išgyvenimus. Neretai mus skaudina nesėkmės jausmas. Nesusiklostę santykiai menkina savivertę. Gali kamuoti kaltės, gėdos jausmas. Skausmą ir baimę dėl nepavykusių santykių atsinešame ir į naujus santykius. Šie išgyvenimai trukdo nuoširdžiai bendrauti, atsiverti ir kurti intymumo, tarpusavio įsipareigojimo santykius. Ypač pažeidžiami jaučiasi žmonės, kuriuos sutuoktinis paliko. Neįmanoma ilgėtis buvusiojo ir puoselėti naujus santykius. Tarp skyrybų ir naujos santuokos turėtų praeiti kiek laiko.

Įsitikinimas, kad antroji šeima bus tik pirmosios atspindys, klaidingas. Laimi tie, kurie pripažįsta realybę, puoselėja mažiau romantiškų iliuzijų ir lanksčiau organizuoja šeimyninį gyvenimą. Vis dėl to partneriai dažnai elgiasi gynybiškai. Nenori kapstytis po savo klaidas. Siekia kuo greičiau tapti laiminga šeima, įrodyti sau ir pasauliui, kad skyrybos ir kitos vedybos buvo teisingas ir sėkmingas sprendimas. Užmerkiame akis prieš savo baimę, nerimą - išgyvenimus, kurie nuo pat pradžių pasmerkia naująją šeimą problemoms.

Vaikai

Tai viena sudėtingiausių naujos santuokos užduočių. Ir santykiai su buvusiais sutuoktiniais nepadeda. Tarkime, vaikas, praleidęs dieną su tėčiu, peršalo ar susižeidė. Įsiutusi mama skambina buvusiajam ir priekaištauja, kad neprižiūrėjo vaiko. Naujoji vyro žmona taip pat pasijunta kaltinama.

Vaikai, praradę vieną iš tėvų, jaučiasi nelaimingi, nusivylę ir dažnai būna priešiškai nusiteikę naujojo partnerio atžvilgiu. Būti patėviu ar pamote irgi ne pyragai. Kiekvienas tėvas ir mama pirmiausia stoja ginti ir saugoti savo vaikų. Tad net nuoširdžiai dalijantis išgyvenimais, suprasti partnerio jausmus ir jo tėvišką poziciją gali būti labai sunku. Jeigu antroji santuoka klostosi sėkmingai, patėvis ar pamotė vaikui tampa draugu, geru dėde ar teta. Tokius santykius su partnerio vaiku sukurti lengviau, vadinant vienas kitą vardu.

Ne visos skyrybos baigiasi draugiškai. Gebėjimas sutarti su buvusiu sutuoktiniu tampa ypatinga užduotimi abiems naujiem partneriams. Antroji santuoka padidina jau egzistuojančią įtampą tarp buvusių sutuoktinių, nes kyla painiava, kas, kaip ir kada turi auklėti išsiskyrusios poros vaikus. Reikėtų tai kuo greičiau ir aiškiau aptarti. Geriau, kad auklėjimas liktų biologinių tėvų pareiga. Naujasis partneris turėtų kaip galėdamas padėti tikrajam tėvui ar motinai stiprinti ryšį su vaiku. Pagarba - tai viskas, ko reikia. Abu tėvai turėtų skatinti ir vaikus, ir naujuosius partnerius elgtis vienus su kitais pagarbiai. Vaikai greitai įžvelgia priešiškumo ženklus ir įsitraukia į suaugusiųjų žaidimus, kartodami netinkamą jų elgesį. Kai vaikas negali laisvai bendrauti su abiem tėvais, be abejo, kenčia. Jam trūksta individualaus dėmesio, ugdančio jo savigarbą. Atsidūręs tarp dviejų ugnių, vaikas jaučia nusivylimą ir bejėgišką pyktį.

Kitų akimis

Norėdami, kad antroji santuoka būtų sėkminga, partneriai turi pažvelgti į savo praeitį ir išnagrinėti savo ankstesnių santykių istoriją. Kaip jie pirmą kartą tuokėsi? Ko tikėjosi, apie ką svajojo? Geriausia tai padaryti drauge su naujuoju partneriu - tai padėtų sustiprinti tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą. Turite aiškiai įvardyti, kas jums nesisekė ir kodėl, kuo jums nepatiko buvusio partnerio ir jūsų elgesys. Jeigu nebūsite sau atviras, nesėkmės ir toliau kartosis.

Neverta ignoruoti ir draugų pagalbos. Šeimos ir draugų nuomonė, ar antroji santuoka bus sėkminga, gali būti svarbi. Pirmiausia dėl to, kad išsiskyrę esame pažeidžiami. Be to, blaivus artimų žmonių požiūris gali būti labai pravartus. Šeimos nariai, draugai mus gerai pažįsta. Jie žino, kas esame. Jie matė mus su ankstesniu partneriu, jie mato, kaip elgiamės dabar. Lieka įsiklausyti.

Parengė Olga Beleičeva