Angelo ramybės jūsų namams....

Meninio medžio apdirbimo specialybę S. Žuko technikume įgijusi Rūta Kavaliauskienė Plungės liaudies gaminių įmonėje "Minija" drožinėjo liaudiškais dekoratyviais motyvais išmargintų dėžučių, bareljefų, nykštukų etalonus. "Atgimimui prasidėjus pamėginau drožti rūpintojėlius, šventuosius, angelus. Netrukus apsistojau ties angelais. Jie man mieliausi, o ir užsakymų angelams gaunu daugiausiai, nes angelas - visame pasaulyje angelas", - šypsosi R. Kavaliauskienė.
Visgi užsakymai skiriasi. "Keletą kartų esu atsisakiusi, nes užsakovai pageidavo sukurti tokį angelą, kuris man nepriimtinas. Nukreipiau juos pas kitą meistrą. Bet tokie atvejai - labai reti. Dažniausiai žmonės sutinka su mano idėja.
Skiriasi lietuvių ir užsieniečių pageidavimai. Štai vokiečiams angelas turi būti būtinai nudažytas mėlynai su baltais taškučiais. Man keista, kad žmonės pageidauja tokio pat angelo, kokį kaimynas turi. Lietuviams dažnai mielesni nedažyti angelai. Jie kelia didesnius reikalavimus, nes daugiau išmano apie drožybą. Vienas žmogus man pasakė pastabą, kad mano angelai anksčiau buvę labai liūdni, o dabar - linksmesni. Man atrodo, kad angelas nėra nei linksmas, nei liūdnas. Jis - ramus.
Atsimenu, buvo labai keista, kai Hamburgo menų muziejuje parodos metu lankytojai stebėjosi, kaip aš drožiu, čiupinėjo, laužė, uostė skiedras, prašė jų įdėti prie nusipirktų angelų", - pasakojo meistrė.

"Kartais reikia prisijaukinti"...

Bet juk būna, kad nudrožtas angelas neatitinka mintyse buvusios vizijos? "Kai droži - galvoji, kaip darbui gyvybę įkvėpti ir kad peilis iš rankų neišslystų, - rodė randuotas rankas R. Kavaliauskienė. - Pasitaiko, kad nudrožiu, ir nepatinka. Tokį angelą reikia prisijaukinti. Praeina mėnuo, pusė metų, ir pamatai, kad tas angelas - visai pavykęs, o gal net įdomesnis, nei buvau sufantazavusi. Sunkiau, kai pajunti, kad užsakovui ne tokio angelo reikia. Todėl visada prašau žmonių, jei angelas iš karto neprigyja, pabūti su juo kurį laiką ir tik tada nuspręsti, ar tikrai tokio jiems darbo reikia. Neskubinu užsakovų pirkti", - sakė ponia Rūta.

Paukščiukų draugijoje

Pokalbio metu meistrė prisipažino, kad taip pat kaip nesėkmingi angelai retsykiais gimsta ir tie, kuriuos gaila išleisti iš namų. "Teisybė, kad batsiuvys be batų. Mano namuose labai nedaug angelų. Tačiau tų, kurie jau yra, neparduodu. Tarp pačių brangiausiųjų, daugel metų mūsų namus saugančių, ramybę dovanojančių, palubėj švytuoja daug paukščiukų, juos laisvą minutę drožinėju."

Prieš šias šv. Kalėdas didžiausia Rūtos Kavaliauskienės svajonė buvo - nudrožti žvakę laikantį Kalėdų angelą savo namams. Ar išsipildė meistrės troškimas?