Aleksandras Svijašas: sėkmingo gyvenimo technologija

Paprastai tariant, tai sėkmingo gyvenimo technologija. Autotreningas yra dalis mūsų sistemos, viena iš pakopų. Jis padeda mobilizuoti savo resursus norimam rezultatui pasiekti. Pirmiausiai žmogus turi išgirsti save, o tam reikia atsipalaiduoti ir įsiklausyti. Autotreningas yra savo organizmo valdymo technika. Kartais žmogui to ir pakanka. Jeigu jis sugeba valdyti savo kūną, mintis, emocijas, tai jokia kita technika jam nereikalinga.

Kuo patraukli žmonėms jūsų sistema, kas joje nauja?

Po saule nėra nieko nauja. Visi kartoja vieną ir tą patį, tik skirtingais žodžiais, skirtingomis sąlygomis. Mano technologija siejasi su kitomis, ir tai natūralu, nes visos dvasinės mokyklos - vadybos, psichologijos - kalba apie vieną ir tą patį: patikėk savimi, išmok pasinaudoti savo resursais, ir duoda instrumentų rinkinį. Mes taip pat sakome - kelk sau pozityvius uždavinius, tokius, kurie atneš gera tau ir aplinkiniams, niekada nesiek negatyvių tikslų. Tai bendros idėjos, kurios yra daugelio šiuolaikinių pasaulėžiūros sistemų pagrindas.

Koks jūsų "instrumentų" efektyvumas ir koks - jūsų kolegų?

Žmonės skirtingi, vienam tinka viena metodika, kitam - kita. Universalios nėra. Todėl nėra ir universalios švietimo sistemos, universalios religijos. Mūsų metodika reikalauja tam tikro analitinio požiūrio, vidinių barjerų atradimo, darbo su savimi, savistabos. Kitos sistemos labiau žaidybinės, dar kitos - labiau mistifikuotos. Kam ko reikia. Jeigu kuri nors sistema žmogui šimtu procentų tinka, tai ji ir duoda geriausių rezultatų. Jeigu nėra artima - rezultatas nulinis.

Kuo skiriasi intuicija nuo negatyvaus programavimo?

Intuicija - tai atsakymo gavimas nelogišku būdu. Op - ir nušvito. Tu sužinojai atsakymą, bet neaišku kaip. O "negatyvus programavimas" - visai kas kita. Jis neveikia. Jeigu veiktų, nereiktų medžioti Bin Ladeno su automatais. Nėra tokio reiškinio, kaip negatyvus programavimas kitų žmonių atžvilgiu. Antraip vaikai neišgyventų ir negalėtų užaugti, nes mamos nuolat dėl jų dreba.

Ar naudotis "pasąmonės informacija" nėra pavojinga?

Ne, juk mes tai darome nuolat. Tačiau jeigu tai darytume protingai kreipdamiesi į pasąmonę ir susitardami su ja, ji mums padėtų gyventi sėkmingiau.

Ar jūs pats naudojatės psichologų paslaugomis?

Mano žmona Julija - kolega ir partnerė. Mes dalijamės savo nuomonėmis, aptariame situacijas. Aš - gyvas žmogus, ir mane taip pat ištinka tokios situacijos, kurios man nepatinka. Bet tie instrumentai, kuriuos esu įvaldęs, nenuvilia. O bendravimas su kitais žmonėmis - naudingas dalykas, todėl psichologų mano pažįstamų rate, žinoma, yra.

Ar savo bestselerius rašėte kartu su žmona?

Dvi knygas rašėme kartu, o penkias ar šešias parašiau vienas. O Julija ką tik išleido savo pačios knygą.

Kas jus įkvepia idėjoms?

Reali situacija ir vidinė nuostata pažinti pasaulį. Aš visą gyvenimą tai darau. Man neįdomi situacija, kuri jau kartojasi. Bandžiau užsiimti finansine veikla, prekyba ir t.t., tačiau man tai pasirodė neįdomu, nes ten aš nesukūriau nieko nauja. Aš visada rinkausi tą sritį, kurioje galiu ką nors sukurti. Technikos srityje mane domina išradimai, pedagogikoje - tobulėjimo žaidimai, dabar domiuosi psichologija, vidinių žmogaus mechanizmų pažinimu: kokiu būdu žmogus susikuria problemas ir kaip jų galima atsikratyti. Įkvėpimo šaltinis yra vidinis interesas ir pažinimo nuostata. Ko tikiesi - tą ir gauni. Visata yra geranoriška, ir kiekvienas iš jos gauname tai, ko laukiame.

Pasak Ekleziasto, didelė išmintis gimdo didelį liūdesį...

Jeigu jūs, matydami, kiek daug klaidų daro žmonės, galvojate, kad šito neįmanoma pakeisti, tada jus neišvengiamai užvaldo sielvartas. Aš nemanau, kad reikia ką nors keisti. Mano požiūriu, žmogus šią akimirką stovi ant to savo gyvenimo, savo socialinės padėties laiptelio, kurį jis pasirinko sąmoningai arba nesąmoningai. Pasaulis teisingas, nepaisant stichinių nelaimių, terorizmo ir kitų įvykių, todėl sielvarto nėra. Pasaulis nuolat keičiasi, ir mes dabar stovime ant tam tikro jo evoliucijos laiptelio. Kiekvienas iš mūsų užima tą vietą, kurios jam reikia, kurią jis pats susikūrė. Liūdesio nėra. Yra tam tikri nesusipratimai, kuriuos pagimdo neprotingi žmonių poelgiai, keisti, nesuprantami. Aš kartais kai ko nesuprantu, tačiau tai ne liūdesys.

Kuo daugiau žmogus žino, tuo mažiau jis turi šansų jaustis laimingas, argi ne taip?

Tikriausiai. Taip, čia yra tiesos.

Ir kokios metodikos čia reiktų?

Laimė juk nepriklauso nuo išorinių sąlygų. Tu ją pats pagimdai. Vos tik pamanysi, kad laimę tau kažkas turi duoti, tapsi priklausomas nuo kitų žmonių. Iš čia kyla visokie sunkumai, nes tu visąlaik galvoji, ar tau suteikta pakankamai dėmesio, palankumo, ar ne. O jeigu tu pats esi savo laimės šaltinis, ir laimė tau - vidinis džiugesys, kad viskas yra nuostabu, tuomet tu jos turi tiek, kiek pats panorėjai jos susikurti.

Ar jūs šeimininkaujate namuose, verdate valgį?

Mes su žmona esame pasidaliję sritis. Ji gamina, beje, nelabai aktyviai, nes mes nesame rijūnai. Aš plaunu indus - man tai patinka. Dar mėgstu fotografuoti, žvejoti, mėgtu muziką - džiazą, bliuzą.

Pats negrojate?

Ne, nemoku. Man malonu klausytis. O valgis nėra mūsų prioritetų sąraše. Kai aš savaitę pabadauju, suprantu, koks nuostabus pasaulis ir koks jis įvairus - maisto atžvilgiu. Pasibaigus badavimui, norisi suvalgyti viską. Bet tai greitai praeina.

Išvertė Andromeda Milinienė