Žaidžia su rykliais ir atskleidžia paskendusių laivų paslaptis

"Baltijoje jautiesi tyrinėtoju ir atradėju, nes dalyvauji ekspedicijoje, ieškai nuskendusio laivo, kurio niekas niekada dar nematė ir nepalietė. Tu pirmas atskleisi jo istoriją. Egzotiškose jūrose jau viskas yra tiksliai "sudėliota į lentynas", o mūsų jūra yra tamsi ir šalta, neprognozuojama, tad reikalauja visai kito pasirengimo, įgūdžių bei įrangos. Na, ir "ekstrymo" čia yra daugiau", - sako Arūnas.

Raudonosios jūros turtai užburia nėrėjų dvasią...

Nardytojų klubas kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais bando aptikti Baltijoje nuskendusius tiek II pasaulinio karo, tiek senesnių laikų laivus. Jiems jau pavyko surasti ir identifikuoti ne vieną objektą Palangos - Juodkrantės teritorijoje. "Galbūt nenardžiusiam atrodo, kas gali būti gražaus susprogdinto metalo laužo krūvoj po vandeniu. Bet jie yra apaugę kriauklėmis, prie jų glaudžiasi daug žuvų: ungurių, menkių, plekšnių, ir iš tiesų tai didingas vaizdas, - dalijasi įspūdžiais jis. - Man tai nesiasocijuoja su niūrumu, baime ar kapinėmis. Nardymas į nuskendusius objektus yra atskira nardymo šaka. Šiaip mūsų pakrantė susideda iš smėlėto dugno ir riedulių, neturime koralų nei vulkaninės kilmės uolienų ar urvų - monotoniška gilėjanti plokštuma. Nuskendęs laivas tampa traukos objektu florai ir faunai, ir jame slepiasi mailius, jo medžiotojai - užsikuria gyvybės ratas. Ir tas laivas labiau panašus į oazę dykumoje, knibždančią gyvasties, negu į vaiduoklį."

Vienas seniausių gyvybės lopšio - vandenyno gyventojų vėžlys stengiasi išvengti nardytojų dėmesio

Baisi istorija ir delfinų viliotinis

Vienas žymiausių Baltijoje nuskendusių laivų - karinis vokiečių transportinis laivas-fuzilierius - 136-ių metrų ilgio, 18-os m pločio, nuskandintas 1944 m. lapkričio 19 d. Narai atskleidė šio laivo tragediją - 60 įgulos narių ir 250 Klaipėdos krašto keleivių, vykusių iš Pilau į Klaipėdą, žūtį, kuomet laivas pasiklydo rūke, o rytą į jį sovietų armija prie Nemirsetos atidengė artilerijos ir aviacijos ugnį. "Pirmas jausmas, ten atsidūrus, buvo persekiojęs nejaukumas: o gal rasiu žmogaus palaikus? Tačiau tik patekus į laivo vonios patalpas pavyko rasti ginklų, batų, šalmų. Čia turėjo būti žmonių. Vanduo, laikas, smėlis ištirpdė kūnus, net aliuminines sagas, ir liko tai, ko nepaveikė per 60 metų", - pasakojo Arūnas.

Viena klubo siūlomų pramogų - nardymas su delfinais, ir kad tai patirtum, nebūtina vykti į Maldyvus ar Raudonąją jūrą, užtenka keltu persikelt į Delfinariumą.

Į ežero dugną - susitikti su Jėzumi ir Birute

"Daugybę metų rengiame vasaros stovyklą Plateliuose, ir kadangi sekmadieniais nenueiname į bažnyčią, mums vienuoliai pastatė kryžių ežero dugne, - juokauja pašnekovas. - Ir tai nieko nuostabaus; pasaulyje daugybėje vietų po vandeniu pastatyta Kristaus ar Mergelės Marijos skulptūrų. Platelių kryžius stūkso ant Kryžiavonės kalvos, kylančios iš 30-ies m duobės. Kalva arba sala nuskendo, užtvenkus Babrungo upelį ir pakilus ežero lygiui. Na, o kalvos paviršiuje yra daug akmenų, kurių išsidėstymas primena senovės žynių šventavietę. Galbūt vikingų laikais ten būta gyvenvietės; vyksta ekspedicijos ir tyrinėjimai.

Tokios didžuvės kur kas draugiškesnės už ryklių būrį

Įdomu tai, jog ten nardydami suradome stulbinantį vėgėlių miestą su urvais. Čia pat Platelių ežere apstu įdomių nardymo maršrutų." Arūnas nenori brakonieriams pasakoti apie ežerus, kuriuose žuvys pripratusios prie nardytojų ir mielai "filmuojasi", leidžiasi liečiamos. Kai kurios sėslios žuvys gauna vardus, tarkime, Plateliuose ilgai ir laimingai gyveno 6 kg lydeka, vardu Birutė. Kai žemaitis žvejys pagaliau ją sugavo, narams buvo skaudu kaip netekus savo katinėlio.

Rykliai nėra didžiausi humanistai

Kelionės į Egiptą, Raudonąją jūrą, Kurgadą ar kitur sužavi pirmąkart pasinėrusius į tenykščius begalinio skaidrumo vandenis. Koraliniai rifai - nuostabiausių rūšių, formų ir spalvų, išties pranoksta Pikaso ar impresionistų paveikslus, keisčiausius sapnus; tai veik protu nesuvokiamas gamtos grožis. Akvalangininkus ir plaukiojančius tik su kauke vandens paviršiuje apspiečia išmargintos neįskaitomais raštais žuvytės, o vietos netikėtumams povandeniame pasaulyje visada yra.

"Mes galime planuoti savo nėrimą kaip norim, tačiau pasirodę rykliai varo mus iš tos vietos kaip Viešpats prekijus iš bažnyčios. O ir pavojaus pakanka nardant su rykliais, kurie, nors yra itin smalsūs, visgi gina savo teritoriją ir čia jaučiasi šeimininkai. Rykliai suka aplink mus ratus, stebi, ir apima toks jausmas: tu čia ilgai neužsibūk! O kai jų grupė ima mus persekioti - tai ir yra adrenalinas, sukrečiantys įspūdžiai, kurie išplečia žmogaus suvokimo ribas", - pasakojo Arūnas Vainora.