Vilma Martišiutė-Kaimenaki: pirmoji "Studijos" moteris

Vilma nuo darželio laikų buvo vadinama soliste. Auklėtojos, ruošdamos programą įvairioms šventėms, soliste nuolatos skirdavo dainingą mergaitę. Tėvai, pastebėję dukters gabumus muzikai, nuvedė Vilmą į vaikų muzikos mokyklą, fortepijono klasę. Septynerius metus ji mokėsi muzikos meno, dainavo chore. "Atmenu, man buvo gal trylika metų. Tuo metu Stepas Januška gabius vaikus rinko į būrelį ir mokė estradinio dainavimo. Ateinu su drauge, žiūriu, stovi apie du šimtus mergaičių. Išsigandau, sakau draugei: einam iš čia. Labai nepasitikėjau savimi, buvau bailiukė. Išklausė mūsų balsiukus, atrinko vienuolika mergaičių, tarp jų patekau ir aš. Buvo tikrai juodas darbas, daug vaikų neatlaikė ir pasitraukė iš dainavimo pamokų. Reikėjo mokytis kvėpavimo pratimų, dainuoti sunkias gamas, daugybę visokių muzikinių pratimų. Be pamokų su Stepu Januška, dar reikėjo daug dirbti individualiai: ruošti namų darbus. Mokslų pabaigoje likome trise.

Nuskendusios "Regatos" dainininkė

"Kai man sukako šešiolika, vieną dieną Stepas man pasiūlė padainuoti su jais drauge. Tada "Studija" koncertuodavo "Neringoje". Sunku nupasakoti mano, paauglės, vidinę būseną. Dainuoti su Stepu, su jo vyrais - nenusakomas "kaifas". Tačiau baugino kitas dalykas - buvo gūdūs tarybiniai laikai, tad nežinojau, kaip elgtis, kaip užsimaskuoti, kad nesuprastų, jog esu dar visai jaunutė. Užsimaukšlinau ant akių kepurę, užsidėjau akinius, net pseudonimą buvau susigalvojusi, visiems buvau pristatoma Simonos vardu. O pirmoji mano daina buvo tuo laiku labai populiari "July taxi". Pasisiūdinau suknelę su daugybe raukinukų, dabar juokas ima, o tada labai gražu buvo.
"Neringoje" dainavau metus, vėliau mane pakvietė į dabar jau tik gražiuose prisiminimuose likusią "Regatą". Ten buvo organizuojamas šou: šoko merginos, kai jos persirenginėdavo, aš dainuodavau. Gaila buvo skirtis su "Studijos" vyrais. Iš viso labai mėgstu vyrišką kompaniją. Turiu tik kelias drauges. Nuo prigimties negaliu taikstytis su apkalbomis, intrigomis ir pavydu. Tik pajutusi šiuos bruožus, pasitraukiu iš kompanijos. Niekada neteisiu žmogaus. Susinervinu, supykstu, pyktį išlieju, kaip liepia Dievas ir toliau ramiai gyvenu."

"Dievas gyvena manyje"

Vilma sakėsi esanti labai religinga. Kiekvieną dieną ji palydi maldomis. Visas vasaras mergina leido pas močiutę kaime, uoliai lankė Endriejavo bažnyčią. "Esu dirbusi visus įmanomus kaimo darbus. Melžiau karves, grėbiau šieną, ravėjau, ėmiau derlių, vienu žodžiu, buvau tikra kaimietė.
Šešerių metu atmintinai iškaliau tikybos pirmamokslį. Tikrai buvau pati didžiausia kaimo davatka. Gal kam nors atrodys keista, bet tikrai jaučiu kontaktą su Dievu. Man nereikia dažnai lankytis bažnyčioje, aš su juo galiu bendrauti visur - Dievas gyvena manyje. Aš negaliu nusižengti net mintimis, žinau, jog Viešpatis mane girdi. Jis baudžia ne tik už blogus darbus, bet ir už blogas mintis. Ir bausti gali nebūtinai tave: tavo vaikus, artimuosius."

Graiko žmona

Vilma mano, jog sunkios vaikystės išgyvenimus Dievas jai pakeitė į turiningą ir labai įdomų gyvenimą. Po metų dainavimo "Regatoje", kolektyvas pasirašė sutartį su vienu Bulgarijos viešbučių savininkų. Ten bedirbant kolektyvas per tarptautines žinias išgirsta, jog garsioji Klaipėdos "Regata" nuskendo. Su šia grupe Vilma gastroliavo ir Rumunijoje, ir Turkijoje.

"Kodėl pasirinkau klajoklišką gyvenimą, užuot bandžiusi jėgas moksluose, siekusi rimtos dainininkės karjeros? Reikėjo pinigėlių, sunkiai iki tol gyvenusi norėjau kuo greičiau tapti savarankiška, pati sau užsidirbti pragyvenimui.
Po dvejų metų grįžau į Vilnių ir patekau į viešbutį "Lietuva", kur savo šou trupę turėjo Žilvinas Žvagulis. Netrukus grupė "Studija" ir Ž. Žvagulio grupė, kurioje aš dainavau, išvažiavome koncertuoti į Jungtinius Arabų Emyratus. Netrukus vėl perėjau į "Studiją" ir kurį laiką dainavau drauge su Irena Starošaite.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose buvo įrengtas puikus baras lietuvių bendruomenei "Klumpė", mes ten ir koncertuodavome. Čia mes dirbome net septynis mėnesius. Likus savaitei iki sutarties pabaigos, mane įsimylėjo Emyratuose gyvenantis ir dirbantis graikas. Pamatė mano mėlynas akis ir pasakė: "Kiek man bekainuotų, aš tą merginą gausiu". Mes pradėjome draugauti, tačiau aš dar važinėdavau į Lietuvą ir iki 1995-ųjų dainavau "Studijoje". Tačiau mano vyras iškėlė griežtą sąlygą: mesti dainavimą. O ko dėl meilės nepadarysi?"

Emyratai iš arti

Lapkričio 11-ąją bus dešimt metų, kai Vilma gyvena Dubajuje. Tačiau moteris neatsisakytų pakeisti šalį: norėtų gyventi Graikijoje. Vilma puikiai kalba rusų, anglų ir graikų kalbomis. "Kai atvažiavau į Emyratus, angliškai nemokėjau nė vieno žodžio. Pradėjau mokytis šios kalbos iš dainų tekstų, labai norėjau bendrauti su žmonėmis, todėl mokiausi itin intensyviai. Gyvendama su vyru išmokau graikiškai.
Dauguma lietuvių stebisi, kaip galima pritapti kitos religijos ir papročių šalyje. Emyratai šiuo metu yra labai sueuropėję. Prieš dešimt metų į mane gatvėje arabas kreipdavosi: "Madam, jūs iš Anglijos ar Švedijos?" Šiandien visos nearabės moterys yra laikomos rusėmis. Man atrodo, jog valdžia padarė klaidą, įsileisdamaį šalį merginas iš postsovietinių valstybių. Kirgizės, kazachės, rusės ir kitos merginos atvažiuoja į Emyratus parsidavinėti. Kartais būna net klaiku klausytis, kaip vietiniai pasakoja apie savo meilės nuotykius, kurių kaina jiems labai juokinga. Žinoma, laisvi intymūs santykiai šioje šalyje griežtai draudžiami. Ten ir iki vestuvių draugaujanti pora negali drauge vaikščioti į barus, glaustytis viešoje vietoje. Tačiau ir Emyratuose nesilaikoma griežtų normų. Pavyzdžiui, Dubajuje galima išgerti alkoholinių gėrimų tik baruose, specializuotų alkoholio parduotuvių nėra. Tačiau įvažiuoti į Šaržos miestą, kurį nuo Dubajaus skiria tik šeši kilometrai, išgėrusiam - tikra prapultis. Paprastai stovintys policininkai lyg tarp kitko tikrina dokumentus. Ir jeigu užuos alkoholio kvapą, tai be jokių pasiteisinimų vairuotojas bus patupdytas dvylikai parų į areštinę.
Iš pradžių galvojau, jog esant tokiems draudimams yra labai mažai geriančių vyrų. Deja, jų yra tiek daug, kad sunku įsivaizduoti. Taip, šioje šalyje vyras yra Dievas. Jo žodis šeimoje būna paskutinis. Tačiau ir moterys turi šiokių tokių pranašumų.

Pavyzdžiui, arabas negali vesti antros žmonos be pirmosios sutikimo. Bet ar to paisoma? Žinoma ne, Emyratuose užregistruota tūkstančiai nelegalių santuokų."
Dabar Vilma vėl dainuoja, vėl yra senų gerų draugų apsuptyje. Ar ilgai bus Klaipėdoje, kol kas dar neaišku. "Nors čia augau, čia prasidėjo mano dainavimo karjera, noriu vėl grįžti į Emyratus", - sakė pirmoji "Studijos" moteris.