Viktorija su velniukais akyse

- Dainuoti - mano didžiausia gyvenimo aistra. Kai buvau maža, išsižiojusi žiūrėdavau į Vitni Hjuston ir svaigdavau nuo jos dainavimo ir sceninių manierų. Jau pradinėse klasėse buvau pasirodymų ir švenčių lyderė. Klasės auklėtoja manimi labai didžiuodavosi. Kartą pastatė prieš klasę ir visiems garsiai pasakė, jog tokių žmonių kaip aš Lietuvai labai reikia. Oi, kaip aš tada didžiavausi savimi! Ir mama sužinojusi be perstojos man tai kartodavo. Dabar tai juokas ima, o gal tai mane ir paskatino siekti aukštumų.

Net aštuonerius metus mokiausi muzikos mokykloje, baigiau smuiko klasę. Ir išgirdusi apie prodiuserių brolių Bendžių atranką sumaniau išbandyti savo jėgas.

Ar išgarėjusiai merginai įmanoma turėti nuoširdžių draugų?

- Turiu, bet nedaug. Niekada negalėjau pasigirti turinti didelį draugų ratą. Mano charakteris labai bjaurus, esu sunkus žmogus. Dėl menkniekių supykstu, užsigaunu, nekalbu. Esu gimusi po Dvynių ženklu, tai daug ką pasako. Kartais trykštu gera nuotaika, o kartais erzina ir smulkmenos. Suprantu, kad tai ne visai gerai, bet mano žodis turi būti paskutinis.

Tai kaip draugai reaguoja į tokius kaprizus?

- Iš pradžių taip pat supykdavo, įsižeisdavo. Bet ilgiau padraugavus perpranta mane ir nekreipia dėmesio. Ir tarp mūsų, "Mango" merginų, iš pardžių lėkdavo žiežirbos. Bet dabar, kai pajaučiame, kad artėja pykčio priepuoliai, nusisukame viena nuo kitos ir nesiveliame į ginčus. Šitaip išmokome bendrauti, nes esame puiki komanda, jaučiame viena kitą iš pusės žodžio.

Ar nuolatinis dėmesys pakeitė Tavo gyvenimą?

- Gal atsakysiu kiek kitaip. Kai tik pradėjau dainuoti "Mango", buvau labai naivi mergaitė. Ir tik brolių Bendžių padedama supratau, kad gyvenime yra visko - ir blogio, ir gėrio. Mane išmokė suprasti, kad už žmonių šypsenų slepiasi pavydas ir pyktis. Pamažu supratau, kad negalima atvirauti pirmam sutiktam žmogui, kad visas pasaulis nėra draugai. Tapau subrendusia jauna moterimi.

Kiek ši moteris sudaužė įsimylėjusių širdžių?

- Yra tokia tendencija manyti, kad garsūs, matomi žmonės, ypač moterys, maudosi meilės ir simpatijų spinduliuose. Aš niekada neturėjau daug gerbėjų, kurie pultų po kojomis. Buvo keletas vaikinų, tačiau jų turi visos merginos. Tik prodiuseriai pasakoja, kad kasdien iš mūsdų gerbėjų sulaukia po keliolika skambučių su prašymais pasakyti telefonų numerius.

Tai nori pasakyti, kad ir meilės skonio dar nepažinai...

- Tikrai nepažinau. Man atrodo, kad tik mirčiai žvelgiant į akis žmogus gali pasakyti, kad mylėjo.

Vika, ką gali pasakyti apie sklandančius gandus, jog draugauji su Amberlaifu?

- Tegul sklando. Aš apie tai nenoriu kalbėti.

Pradėjusi dainuoti grupėje, skundeisi dėl antsvorio. Šiandien tu šios bėdos nebeturi. Kas tie stebuklingi vaistai?

- Papildomų kilogramų turėdavau visą laiką. Ko tik nesu išbandžiusi... Drauge su mama laikydavomės įvairiausių dietų, kurios nė velnio nepadėdavo. Mano manymu, svoris pradėjo kristi visiškai subrendus. Aišku, aš žinau, kad negaliu piktnaudžiauti maistu, nes nereikalingos kalorijos netrukus atlieka savo juodą darbą. Dabar stengiuosi puikią formą palaikyti sportu, man tai labai patinka.

Dešimtmetė sesuo Vaiva - Tavo gerbėja?

- O, taip. Kada tik turi galimybę, visada garsiai išpoškina, kad jos sesuo dainuoja "Mango" - ar važiuojame taksi, ar tėvų pažįstamiems...

Praeivių dėmesys neerzina?

- Ne, man patinka stebėti žmones. Ypač jaunas paneles, kurios mane pamačiusios ima kumščiuoti drauges ir šnibždėtis: "žiūrėk, kas eina, čia Vika iš "Mango". Tik, žinoma, erzina, kai užgaulioja. Dažnai eina iš paskos ir rėkia "aš myliu "Mango". Jeigu nekreipi dėmesio, pradeda visaip užgaulioti. Bet taip būna gana retai.

Tavo tėveliai - pasiturintys žmonės ir Tau nereikia sukti galvos dėl pinigų?

- Gal taip atrodo, bet tai netiesa. Aš tik gyvenu drauge su jais. Tačiau visas savo išlaidas apmoku pati. Kai pradėjau dainuoti "Mango", iš tėvų nei drabužiams, nei pramogoms neimu nė lito.

Tu tik dainuoji ar dar laisvalaikiu ir mokaisi kur nors?

- Baigiu Klaipėdos socialinių mokslų kolegiją, verslo vadybą. Kai nebegalėsiu dainuoti, norėčiau savo ateitį susieti su grožiu. Man norisi kuo daugiau bendrauti su žmonėmis.

Nepavargsti nuo publikos?

- Ne, kai kurie žmonės pavargę nori ramybės, ieško vienatvės. Aš priešingai - man reikia masių, tada važiuoju į "Maksimą", pavaikštau ir taip atsigaunu, pasipildau jėgų ir kaifuoju.

Kiek per mėnesį išleidi pinigų aprangai, mieloms smulkmenoms?

- Man patinka gražūs drabužiai. Ai, ką čia slėpti, esu labai išlaidi. Būna, kad nueinu į parduotuvę nusipirkti lūpų pieštuką, o pareinu namo ir su tušu, ir su blizgesiu lūpoms ir dar vienus akių šešėlius nusipirkusi.

Kiek šaltajam sezonui turi batų?

- Daug ir dar pirksiu vienus. Nežinau, bet man kiekvienam sezonui reikia naujų batų.

Dažniausiai perki viršutinius drabužius, avalynę ar apatinį trikotažą?

- Gal viršutinius. Nors nėriniuoti niekučiai - atgaiva širdžiai.

Tu - natūrali blondinė?

- Ne, dažyta. Bet jau senokai nusprendžiau tokia būti, nes mano mama blondinė. Esu buvusi raudonplaukė. Per Helovyną pasipuošiau juodu peruku, tai draugai net nusipurtė pamatę. Man patinka tokia spalva.

Kokią įsivaizduoji save senatvėje?

- Linksmą, gal net valiūkišką, su kibirkštėlėmis akyse. Manau, kad būsiu linksma močiutė.