- Dabar pas mus studijuoja 72 jaunuoliai ir merginos. Konkursai stojant būna, bet tik tarp merginų. Per 36 metus esame paruošę arti šešių šimtų specialistų. Džiaugiamės, kad ir šiais labai sumaterialėjusiais laikais pagal specialybę dirba 80 procentų katedros absolventų.
- O kiek dabar Lietuvoje tautinių šokių kolektyvų?
- Čia gal galėčiau pritaikyti vieno filosofo išmintį: kuo blogiau, tuo geriau. Dabar tautininkai nėra apgaubti rūpesčiu ir dėmesiu, kaip būdavo prieš, tarkim, penkiolika ir daugiau metų, kolektyvų Lietuvoje šiek tiek sumažėjo. Aš negaliu atsigėrėti ir atsistebėti mūsų auklėtinių Nijolės ir Vaidoto Gylių kūrybingumu, entuziazmu. Jie "Varpo" mokykloje turi kelis įvairaus amžiaus tautinių šokių kolektyvus. Tąja šokio trauka yra apkrėsti ir moksleivių tėvai, taip pat susibūrę į tautinių šokių senjorų kolektyvą. Jie patys perkasi avalynę šokiams, siūdinasi tautinius kostiumus. Jie nėra pigūs. Klaipėdos krašto tautinių drabužių kostiumas, pavyzdžiui, šokėjai, kainuoja apie du tūkstančius litų. O jeigu kolektyvuose šoka duktė, sūnus ir tėvai, tik suskaičiuokite išlaidas...
Taip dirbančių kolektyvų yra tikrai nemažai. Vadovai tokie pat pasišventėliai.
- Kiek šokėjų kolektyvų šįkart bus "Klumpakojyje"?
- Rytoj, gruodžio 6 d., į Klaipėdą suvažiuos, kaip ir prieš dvejus metus, devyniolika kolektyvų iš Joniškio ir Pakruojo, Grigiškių ir Jurbarko, Gargždų ir Mažeikių, Kauno ir Marijampolės. Konkurse dalyvaus ir šokių ansambliai iš Klaipėdos - "Disvitis", "Vėtra", "Suktukas". Prieš dvejus metus konkurso nugalėtoju buvo pripažintas dainų ir šokių ansamblis "Žilvinas". Absoliučiai geriausiai atlikusiu šokį "Klumpakojis" buvo pripažintas specialiai šiam konkursui sukurtas kolektyvas "Klumpakojis". Jame šoko Kauno miesto tautinių šokių kolektyvų vadovai. Tai buvo jų didelės pagarbos ir meilės profesoriui Juozui Gudavičiui ženklas. Šiemet tie vadovai į konkursą atveža savo vadovaujamus kolektyvus. Beje, nei šokėjams, nei vadovams nėra labai svarbu tapti laureatais. Svarbiau yra tas dalykas, kad atvykstama į mylimą studijų miestą, susitinkama su dėstytojais, kolegomis. O kolektyvų šokėjai turi progos pasižiūrėti, kaip šoka kiti kolektyvai, pabendrauti ir susidraugauti.
- Tautinių dainų ir šokių puoselėtojų renginiuose žmonės sugeba pasidžiaugti vieni kitais ir tuo, kas ką ir kaip daro. Iš kur tai?
- Viskas priklauso nuo kolektyvų vadovų. Kiek tenka pavažinėti po Lietuvos miestelius ir kaimus, daugelis jų dirba ne kokiomis sąlygomis, uždirba irgi ne tiek, kad prabangiai gyventų. Bet niekada iš jų netenka girdėti aimanų ir verkšlenimų. Atvirkščiai, jiems svarbu, ką ir kaip dirba. Ir įvertinimas yra kur kas svarbesnis, nei atlygis už tai. Žinoma, iš jų malonu išgirsti, kad pozityvus požiūris į gyvenimą įskiepytas katedroje. Esu įsitikinusi, kad toji pasaulėžiūra, žmoniškumas atsispindi ir tautininkų renginiuose. Užtat juose tiek daug šilumos ir nuoširdumo.
Beje, ne iš vieno darbdavio yra tekę išgirsti labai gerus atsiliepimus apie mūsų absolventus, kai šie dėl šeimyninės gerovės nedirba pagal įgytas žinias. Pasak firmų vadovų, mūsų auklėtiniai pasižymi pačiomis geriausiomis savybėmis. Manau, kad tai ir mūsų nedidelio dėstytojų kolektyvo įtaka. Juk mes ir katedroje sugebame dirbti, bendrauti be įtampos ir rietenų.
- Ko tikitės iš šių metų "Klumpakojo" konkurso?
- Kaip ir prieš dvejus metus, kartu su profesoriumi Juozu Gudavičiumi, katedros pedagogais - gražios ir prasmingos šventės. Jų labai reikia ir vadovams, ir šokėjams. Tikimės, kad pasižiūrėti, kaip kas "Klumpakojui" pustė kojas, rytoj 14 val. ateis ir Klaipėdos gyventojai, kuriems tai yra įdomu ir prie širdies.
Rašyti komentarą