Saulius Manomaitis: "Kviečiu grįžti prie paveldo..."

- Vienu metu mūsų aplinką valdė chuliganai. Jie daužė, niokojo šviestuvus, vitrinas, laužė poilsio suoliukus, skulptūras... Dėl to atsirado metaliniai šviestuvai, sunkios metalo žaliuzės, dingo stiklas. Dabar valdo kapitalas. Net miesto piliavietė sukurta ne Lietuvai. Paveldas tapo kapitalo vieta. Dar geriau - senamiestyje jau projektuojami... dangoraižiai. Civilizacija, naikindama aplinką, naikina ir žmogų. Tik darnoje su gamta gali būti sveikas. Būtina iš naujo atrasti žmogaus santykius su gamta ir visata.

- Kurie uostamiesčio statiniai sukurti, kad pagerintų mūsų gyvenamąją aplinką?

- Toks būtų tarybinių metų paskutinis statinys - Dramos teatro priestatas. Buvo išspręsta ne viena urbanistinė problema: Teatro aikštė buvo atskirta nuo magistralės ir tapo uždara. Geras statinys - naujasis tiltas per Danės upę, palengvinęs judėjimą mieste. Laisvojoje Lietuvoje - Kruizinių laivų terminalas, jūrinio verslo bendrovių modernizacijos.

- O kokie pagrindiniai uždaviniai atsispindi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijoje?

- Norėtume turėti įtakos naujoms statyboms, kad jų architektūra būtų kultūros reiškinys, o ne civilizacijos, ir kad neužvaldytų šios dienos kapitalo interesai. Jie gali būti klaidingi. Šiandien stato, o po pusmečio bankrutuoja. Investicijos neišeina į naudą, jei vadovaujamasi šia diena. Norime padėti visiems verslininkams, investitoriams susiorientuoti architektūros procesuose, suvokti, kas yra miesto raida, bei nedaryti klaidų investuojant pinigus. Dėl to architektų organizacijoje vyksta miesto užstatymo tarybos ir architektų ekspertų tarybos posėdžiai. Taip pat dažnai organizuojame projektų konkursus, kuriuose, be užsakovo užduočių, būtina pažvelgti ir į ateitį, vystymosi raidą. Mūsų seminaruose statybinės firmos pristato naujausias technologijas. Tai padeda mums kelti kvalifikaciją. Kol kas interneto puslapiui neturime pinigų, todėl esame dėkingi miesto vyriausiajam architektui Almantui Mureikai už galimybę leisti leidinį "Klaipėdos architektūra", pasirodantį kartą per metus nuo 2001-ųjų. Jame atsispindi praėjusių metų architektų ataskaita. Norėtume, kad leidinys taptų projektuotojų tribūna - būtų probleminių straipsnių bei architektūrinių svajonių. Sieksime gaivinti asmenybę, dvasingumą, kultūrą bei valdyti civilizaciją.

- Klaipėdos kūrybinėse organizacijose stokojama jaunų specialistų. Ar tai jaučiate savo skyriuje?

- Narių turime apie 120. Vidutinis amžius - apie 40 metų. Paskutiniuoju metu atėjo didelė grupė jaunimo. Tai unikalus reiškinys Lietuvoje. Jaunieji architektai nori aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje.

- Kokie vėjai atpūtė kaunietį į Klaipėdą?

- Uostamiestyje gyvenu nuo 1979 metų. Atvažiavau po studijų dirbti Restauravimo dirbtuvėse. Pirmasis objektas buvo tų dirbtuvių administracijos pastatas. O atvažiavau į Klaipėdą todėl, kad restauravimo projektai yra arčiau meno. Mat labai norėjau studijuoti Meno akademijoje, bet tėvas, būdamas keramikas, skatino studijuoti architektūrą. Tik kai gavau užsakymą projektuoti Dramos teatrą, sugrįžau į architekų gretas. Šiame projekte menas susijungia su architektūra. Uostamiestyje sukūriau šeimą. Su Zita gyvename jau dvidešimt trejus metus, užauginome tris vaikus: Faustas baigė menotyros studijas Vilniaus universitete, ten pat Valdemaras studijuoja keramiką, o Milda pasekė mamos pėdomis - dirba su ja ir studijuoja žurnalistiką.

- Jūs esate ir bendrovės direktorius. Kas yra "Vakarų silueto" užsakovai?

- Paskutiniuoju metu užsakovų projektai atitinka mano asmenybės dvasios pašaukimą. Tarp jų yra Vyganto Vaitonio salonas "Margiris", Stanislovo Kuso "Šikšnosparnis", Kazio Pauliko ir Ingos Česnakienės kazino "Nesė" bei klaipėdiečių gyvenamasis rajonas Tauralaukio slėnyje. Man smagu, kad su manimi kūrybines mintis realizuoja skulptorius Klaudijus Pūdymas ir tapytojas Liudvikas Natalevičius.

- Klaipėdoje yra daug architektų bendrovių, individualių įmonių. Ką jums reiškia konkurencija?

- Siūlyti pigesnį projektą - dar nereiškia konkuruoti. Kol kas pas mus necivilizuota, stichiška konkurencija.

- Kokie išbandymai laukia architektų ateityje?

- Gali susidaryti tokia situacija, kad savo šalyje negausi darbo, nes neturėsi atitinkamo sertifikato, būtino projektuotojui gyvenant Europos Sąjungoje, o iš kitos šalies, kuri jau seniau tapo Europos Sąjungos nare, architektas turės teisę projektuoti Lietuvoje. Todėl jau dabar galvojame apie atsvarą. Profesinės sąjungos turi apginti rinką. Taip pat atsiranda nauja mokesčių sistema: reikės mokėti 7 procentus nuo statybos kainos. Liepos mėnesį projektuotojams bus privalomas draudimas - pusė milijono. Tai stiprins net tik atsakomybę, bet teks mokėti didelius mokesčius, todėl brangs projektai. Taigi Architektų sąjunga ruošiasi išgyvenimui.

- Ar turite svajonių projektą, kurį norėtumėte įgyvendinti?

- Norėčiau pagaliau užbaigti Dramos teatrą. Tam trukdė įvairios priežastys. Šiandien renovacijai gauta pinigų. Vyks respublikinis konkursas, kuriame turėsiu ir aš dalyvauti. Jei laimėsiu konkursą - įgyvendinsiu svajonę.

- Viename mūsų interviu minėjote, kad nesate išsprendęs poilsio problemos. Šiandien gal turite kitų minčių apie poilsį?

- Taip. Nutariau daugiau ilsėtis. Noriu susikaupti, pateikti mintis ir projektus remdamasis į paveldą, mūsų šventvietes. Tad šiuo metu mano geriausi įrankiai - ne pieštukas, rapidografas, teptukas, o kompiuteris. Aišku, randu valandėlių ir atokvėpiui. Šiemet plaukiau su pripučiamu plaustu Minijos upe. Buvo didžiulė audra. Liko daug įspūdžių. Buvau ir prie Platelių. Man daug jėgų suteikia ir miškas. Patinka plaukti baidarėmis. Dažnai važinėju dviračiu, kas rytą bėgu prie jūros. Bandau vos ne kiekvieną savaitę rasti laiko poilsiui ir bendravimui su gamta.