Saulius Kavaliūnas: "Vaikai mokykloje nori turėti draugą"

Mokiniams patinka, kad su jais kalbuosi, juokauju, užstoju prieš bendraamžius. Savo auklėjamajai klasei, penktokams, visada sakau: jei turite problemų, ateikite pas mane. Tarkim, koks nors mokytojas vaikui parašė žemą pažymį, o šis mano, jog nepelnytai. Einu aiškintis.

Spėju, kad kolegos tuo nesidžiaugia.

Nors su kolegomis sutariu puikiai, bet išgirstu ir kritikos. Sako, per daug tuos vaikus lepinu. Įpranta jie paskui aiškintis visur ir visada... Bet aš tai darau norėdamas sušvelninti situaciją: kad apginčiau mokinį ir kad mokytojas sužinotų, jog vaikui dėl to skaudu. Klasės didelės, gal tas mokytojas tiesiog kažko nepastebėjo.

Jūs vaikų palankumą pelnote ne vien užstodamas juos. Skiriate jiems daug savo asmeninio laiko.

Na, žinote, esu nevedęs ir su savo auklėjamąja klase galiu važiuoti į ekskursijas. Tarkim, su nakvyne keliaujame į Juodkrantę. Vaikams labai to reikia. Jei su mokiniais pradedu keliauti nuo penktos klasės, jie pripranta, išmoksta elgtis kelionėse.

Kitas dalykas - dažnai pasilieku po pamokų, nes nereikia niekur skubėti. Tokiu būdu apie mokinius daug sužinau. Todėl kartais net tėvams galiu patarti.

Kodėl po paskutiniojo skambučio tiesiog neuždarote durų ir neišeinate namo?

Jei dirbčiau valdiškai, nejausčiau malonumo. Tada geriau būtų mesti darbą mokykloje ir to džiaugsmo ieškoti kitur.

Jūs dirbate dėl malonumo? O kaipgi pinigai?

Vaikams nerūpi, kiek tau moka. Manau, kad jiems apskritai šito nereikėtų žinoti.

Retas atvejis - vyras, jaučiantis pašaukimą dirbti mokytoju...

Aš mokytojauti svajojau jau nuo šeštos klasės. Iš 23 klasės mokinių net 11 įstojome į pedagoginį. Gimiau ir augau Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone. Mokykla buvo tarsi kaimo šviesulys, o mokytojas - inteligentas.

Ką veikiate, kai nebūnate su mokiniais?

Lankau pramoginių šokių kolektyvą "Svajonė". Su šituo kolektyvu jau buvome festivaliuose Italijoje, Belgijoje. Savaitgaliais susitinku su draugais, važiuojame prie jūros arba kartu pietaujame.

Ar jus galima sutikti naktiniuose klubuose, baruose?

Galima.

Pradedu suprasti, kodėl vaikai jus myli.

(Šypteli.) Na, man sekasi... Vaikai labai nori mokykloje turėti draugą.

Bet privalote išlaikyti atstumą.

Kiekvieną vaiką stengiuosi prisileisti. Yra mokinių, kuriuos iš anksto "nurašo", nes jo brolis buvo "sunkus". Bet kiekvienas nori, kad prie jo prieitum asmeniškai ir nuoširdžiai pasikalbėtum.

Tai gal geras mokytojas ir blogų pažymių nerašo?

Rašo. Jei parašytų gerą pažymį vaikui, kuris blogai atliko darbą, būtų nesąžininga nuoširdžiai dirbančių vaikų atžvilgiu.

O širdies neskauda, kai rašote blogą pažymį?

Širdį skauda, kai trimestre rašau blogą pažymį.

Būna, kad vaikas nepadaro darbo, o jūs vis tiek jį pateisinate.

Nes tikiu, kad kitąkart jis padarys. Jei vaiką atstumsi, tarp jūsų atsiras praraja - susišnekėti bus sunku. Taip mokytojai ir tampa nemylimi.

Ar turite pravardę?

Ne. Dar būdamas Šiaulių universiteto antrakursis dariau psichologinį testą, kuris padėjo išsiaiškinti, ar būsimas pedagogas turės pravardę. Testas parodė, kad pravardės neturėsiu.

Minėjote, jog galite ir tėvams kai ką patarti. Jų vaikus pažįstate geriau?

Ne. Tėvai vaikams - autoritetas. Gal jie tiesiog griežtesni, ir vaikai jų labiau bijo. Bijo, kad nebartų, nebaustų. Būna, prašo manęs: "Auklėtojau, neskambinkite tėvams". Susitariame: jei kitą kartą nusižengs, - išimčių nebus. Privalau vaikus iš anksto įspėti, ką ruošiuosi daryti.

Ar vaikai į jus kreipiasi pagalbos dėl šeimyninių problemų?

Neturėjau mokinių iš asocialių šeimų. Man mokiniai papasakoja, kas šeimoje gamina valgį, kur keliauja, ką pamato...

Viską ir išklausote?

Išklausau.

O jei būnate pavargęs?

Tada sakau, kad neturiu laiko.

Turite savo auklėjimo sistemą?

Mokykloje yra psichologas, kuris labai palengvina darbą. Mūsų klasė užsisakė lyderio tyrimus. Tarp mokinių visada yra atstumtųjų, su kuriais bendraujama mažiau. Atlikus tyrimus, mokytojas mato, kas yra tie atstumtieji, kuriems reikia daugiau skirti dėmesio. Paauglystėje prasideda ir pirmieji bandymai rūkyti. Kad išsiaiškinčiau, ar kas nors bandė, vėl galiu užsakyti testą. Taip pagal amžiaus tarpsnį ir sprendžiu, ko mokiniams labiausiai reikia, kas jiems aktualu ir svarbu. Klasės tyrimus galima inicijuoti ir pasitarus su tėvais.

O koks mokinys buvote jūs?

Penktoje, šeštoje, septintoje klasėse mokiausi daug, nes norėjau būti pirmūnas. Aštuntoje, devintoje klasėse buvau viskam abejingas. O dešimtoje, vienuoliktoje jau ruošiausi stojamiesiems.

Ar pasiilgstate savo mokyklos?

Nepasiilgstu. Nors mokinius paruošdavo labai gerai, bet viskas buvo griežta, be emocijų, šilumos, nuoširdumo. Su mokytojais nesikalbėdavome, nedrįsdavome jų paklausti. Kai palyginu anų laikų mokyklą su dabartine... Vaikai manęs net intymių dalykų klausia.

Atsakote?

Mokiniai šiandien viską puikiai išmano. Juk tokios informacijos priemonės... Na, negaliu juk aš jiems meluoti - atsakau kaip yra, arba liepiu klausti mamos, - juokiasi.

Ar pats sau esate reiklus?

Stengiuosi 120 procentų būti reiklus. Ne visada pavyksta. Kartais save graužiu, kodėl nepadariau to, pavyzdžiui, vakar. Vėliau stresuoju. Tarkim, ruošiamės olimpiadai, ir kažkas dar būna nepadaryta. Vaikui visada sakau, kad viskas bus gerai, kad tik jis nesijaudintų. O pats visą naktį nemiegu, suku galvą, kaip padaryti. Negalima vaikui kelti streso. Reikia, kad jis jaustųsi ramiai ir saugiai.

Ne per daug juos saugote?

Ne. Jei už tą dalyką esu atsakingas aš, vaikui nerimauti neleidžiu. Bet jei atsakingas mokinys, atsakomybę turi prisiimti ir jis.

Ar vaikai jums sako gražius žodžius?

Sako... "Kaip gerai, kad jūs - mūsų auklėtojas."