Saulius Karnauskas: "Korta jaučia šilumą"

Nemanau. Aš ir prieš realybės šou dirbau krupjė.

Maniau, jūs dirbote policijoje ar prokuratūroje...

Taip, kurį laiką mano darbovietė buvo policija. Nepatiko raustis popieriuose... Dar teko paragauti viešbučio administratorės duonos.

Ar darbas "velnio namuose" nešokiruoja jūsų tėvų?

Kai grįžau iš "Baro", tėvai patys man patarė vėl dirbti krupjė.

Kodėl?

Todėl, kad iš kazino grįžtu gerai nusiteikusi, laiminga. Man patinka bendrauti su žmonėmis. Dirbdama krupjė, sugeriu pačias įvairiausias emocijas, gaunu daug adrenalino, todėl aštrių pojūčių ieškoti nebereikia, - šypsosi.

Pati bandėte sėkmę?

Ne, kitoje stalo pusėje niekada nestovėjau.

Nesate azartiška?

Nesu. Dar nė karto nelošiau. Užtat galiu nujausti sėkmingas ir nesėkmingas dienas. Dar studijų metais, puikiai išlaikiusi egzaminą ir jausdamasi pakiliai, bėgdavau pirkti loterijos bilietą. Ir ką? Sėkmę už uodegos visada pagaudavau - 200 litų įsikišdavau į kišenę.

O klientų sėkmę jaučiate?

Na, yra toks posakis - jei nori, kad tau pasisektų, neduok krupjė arbatpinigių. Bet tai netiesa. Pastebėjau, kad fortūna lydi tuos į kazino užsukusius žmones, kurie yra gerai nusiteikę, negalvoja apie išlošimus ir yra atsipalaidavę. Jų tikslas - gerai praleisti laiką.

Ar klientai prašo jūsų patarimo?

Juk aš nežinau, kokia korta iškris arba kaip pasisuks ruletė - ką galiu patarti?

O sukčiauti bando?

Ne. Tik pajuokauja kartais.

Kokių įgūdžių, žinių reikia, kad galėtum būti krupjė?

Prieš pradėdama šį darbą, žinoma, aš kurį laiką mokiausi, laikiau egzaminus. Buvo ir bandomasis laikotarpis. Tai labai atsakingas darbas. Turi mokėti mintyse atlikti matematinius skaičiavimus: šimtus tūkstančių sudėti, dauginti... Turi tiksliai apskaičiuoti išmokamą laimėjimo sumą.

Na, parduotuvėje jūsų niekas neapgautų - mikliai sudėtumėte triženklius skaičius.

Tiesa, - šypsosi. - Pastebėjau, jog parduotuvėje į krepšį dedu prekes ir skaičiuoju: 3.25, 4.18 ir t.t. Priėjusi prie kasos, jau žinau, kokią sumą mokėsiu.

Darbas krupjė - tik stipriems žmonėms?

Sakyčiau, tai jaunų žmonių darbas. Išties reikia būti emociškai stipriam.

Ir turėti psichologinių žinių?

Taip. Turi orientuotis pagal situaciją, nujausti, kada klientui nusišypsoti, o kada geriau patylėti. Būna, jog pralošęs žmogus sako: "Linute, nusišypsok". Ir nusišypsau. Ir žmogui pakyla nuotaika, ir man gera bei malonu dirbti.

O išpažinčių tenka išgirsti?

Tenka... Bet man patinka bendrauti. Labai. Ir gerai, kad krupjė dirba ir merginos, ir vaikinai. Tiesa, pastebėjau, kad vaikinai geriau valdo techniką - įvairūs triukai su kortomis, dalijimas... Tiesiog malonu stebėti tokį darbą. Bet vyrai klientai dažniausiai traukia prie staliukų, kur krupjė dirba merginos.

O į jaunikius netaiko?

Aš tokio tikslo neturiu - susirasti čia vaikiną. Net jei pakviestų nedarbo metu išgerti kavos, atsisakyčiau.

Krupjė svajonė - Las Vegas

Saulius nejaučia lošimo potraukio

Kortos - Sauliaus Karnausko arkliukas. Nors 25-erių jaunuolis krupjė dirba dar tik trejus metus, meistriškumo jam netrūksta. Net neįtartum, kad kortas žaidėjams dalija... kirpėjas.

Tikrai kadaise dirbote kirpykloje?

Taip susiklostė, kad baigęs vidurinę mokyklą įgijau plataus profilio kirpėjo specialybę. Dvejus metus dirbau vyrų kirpykloje. Man patiko, bet sužinojęs, kad Lietuvoje ruošiamasi atidaryti legalius kazino, susidomėjau krupjė darbu. Baigiau mokymus ir pradėjau dirbti. Prieš atvykdamas į Klaipėdą dirbau kazino Vilniuje.

Turbūt esate azartiškas žmogus.

Tikrai ne. Jei būčiau azartiškas, būčiau lošėjas, o ne krupjė. Man tiesiog visada patiko kortos, jas maišyti, dalinti. Tai - menas. Pasižiūrėkite, kaip pokerio kortas dalina neseniai pradėjęs dirbti darbuotojas ir kaip - jau patyręs krupjė. Pirštų lankstumas jau visai kitas. Jaučiu, kad kuo daugiau dirbu, tuo mano įgūdžiai geresni, ir tai man labai patinka. O dėl azartiškumo... Kazino netoleruoja azartiškų darbuotojų.

Kaip tai?

Tu turi atsiriboti nuo emocijų. Nepriklausomai nuo to, ar klientas daug laimi, ar pralaimi, tu turi išlikti ramus. Negalima nei džiūgauti, nei jaudintis.

O bendrauti su žaidėjais galima?

Na, pasveikini su sėkme, užkalbini... bet pokalbis yra minimalus. Tikrai neklausinėjame, kiek žmogus uždirba, kiek augina vaikų... Krupjė yra žaidimo vedėjas. Jei reikia, - jis privalo bendrauti. O apskritai mes esame ne tik kortų dalintojai, bet ir tam tikros nuotaikos skleidėjai. Turime sukurti klientams jaukią atmosferą, kad jie čia atsipalaiduotų ir gerai praleistų laisvalaikį - juk to ir ateinama į kazino. Vieni renkasi barus ir diskotekas, kiti - lošimo namus.

Šiame darbe turite laikytis aibės taisyklių...

Aš taip nepasakyčiau. Pagrindinė taisyklė - nesiginčyti su žaidėjais. Taip pat po darbo mes negalime su jais asmeniškai bendrauti, turėti kokių nors bendrų reikalų ir negalime lankytis kituose kazino. Jei į kazino ateina mano draugų, turiu perspėti vadovą, kad mane statytų prie kito lošimų stalo.

Nes krupjė gali padėti laimėti?..

Kaip yra krupjė mokyklos, taip yra ir vadinamųjų "šulerių", bet tik užsienyje ir tai labai brangiai kainuoja. "Šulerių" tikslas - apgaulės būdu išlošti kuo daugiau pinigų. Žinoma, pasitaiko nesąžiningų krupjė, bet Lietuvoje tokių atvejų nėra užfiksuota.

Krupjė darbas yra akylai stebimas. Visur vaizdo kameros, prie lošimo stalų stovi inspektoriai.

Ar lošėjai yra mėginę su jumis susitarti?

Nebent juokais. Jie patys supranta, kad iš to nieko neišeis. Tikrai nerizikuočiau savo darbu.

Ar knygose aprašytos visokios strategijos, kurias naudoja patyrę žaidėjai, išties efektyvios?

Šitie dalykai veikia, bet ne šimtu procentų. Kartą gal ir suveiks, o dešimt - ne.

Pakalbėkime dar apie apribojimus. Krupjė negali dirbti teisti asmenys, tiesa?

Taip, ateidamas į kazino turi būti visiškai švarios reputacijos.

Prie vieno lošimų stalo krupjė dirba tik tam tikrą laiką, o vėliau pereina prie kito. Kodėl?

Nes jis pavargsta ilgą laiką vesti tą patį žaidimą. Todėl mes ir keičiamės.

Kokią didžiausią sumą yra laimėję jūsų klientai?

Manau, tai konfidenciali informacija, be to, skaičiuoti klientų pinigus - ne mano reikalas. Aš tik galiu pasidžiaugti jų sėkme, nes gaunu daugiau arbatpinigių.

Žaidėjai dosnūs?

Priklauso nuo žmogaus. Būna, gaunu dvidešimt litų, o kitą kartą ir šimtinę palieka.

Kalbama, kad žmonos ateina į kazino parsivesti lošimų manijos apsėstų vyrų...

Nežinau, nesu matęs tokių dalykų. Žiniasklaidoje apie visokius atvejus rašoma, kiti kazino vadina velnio namais. Bet juk lygiai taip pat vaikštant į barą galima prasigerti...

O jums nė trupučio nesinori palošti?

Ne, nejaučiu jokio potraukio. Man užtenka darbo. Dėl įdomumo esu bandęs tik vienintelį kartą.

Kaip sekėsi?

Normaliai. Laimėjau 50 litų.

Kiekvienas krupjė svajoja dirbti Las Vege...

Taip, tai tiesa. Ten labai senos lošimo tradicijos, klientai dosnesni, dirba aukščiausio meistriškumo krupjė. Įsidarbinti Las Vego lošimo namuose ne taip jau paprasta, reikia daug patirties. Tačiau kol kas man ir čia gerai. Kam man kažkur važiuoti, jei ir Klaipėdoje turiu galimybę siekti karjeros? Dabar esu ketvirtos kategorijos krupjė, bet kada nors banysiu įgyti ir pačią aukčiausią kategoriją.

O kaip kirpėjo įgūdžiai?

Laisvalaikiu kerpu draugus. Esu įsitikinęs: ką gerai išmokai, to jau nepamirši.