"Ąžuolyno" gimnazijos matematikos mokytojai Romai Petrošienei rugsėjis sukelia prieštaringus jausmus: liūdesį, prisiminus mokyklą jau palikusius mokinius, bei nekantrų džiugesį pasitinkant naujuosius.
- Toks gyvenimas. Vaikai suauga ir išeina. Taip yra ir taip turi būti. Aš išleidau pirmąją savo auklėjamų dvyliktokų laidą. Labai liūdna, bet toks jau mokytojo darbas - atiduodi visą save, įdedi į juos viską, ką gali, o jie ima ir išeina.
- Kad būsiu mokytoja, aš žinojau nuo mažens. Mama pasakoja, kad mes kitų žaidimų nežaisdavom, kaip tik mokyklą. Sunku pasakyti, iš kur tas noras, nes mano giminėje šios profesijos atstovų nėra. Ko gero, tam turėjo įtakos viena mano mokytoja Rūta Garuckienė, kuri iki šiol mano yra kelrodė žvaigždė. Buvusioje 15-ojoje vidurinėje ji dėstė fiziką. Tai buvo mano mėgiamiausias dalykas. Mokiausi labai gerai, suprasdavau dėstomus dalykus, todėl ir pati stengiuosi, kad mano mokiniai medžiagą gerai suprastų.
Labai svarbu, kad mokytojas mokėtų bendrauti su žmonėmis. Aš visada sakau: žmogaus gali nemėgti, bet vis tiek privalai jį gerbti.
Dabartiniam jaunimui galėčiau pasakyti daug pagiriamųjų žodžių. Tai daug drąsesnė karta, nei buvome mes. Žinoma, ne visi, bet daugelis drąsiai reiškia savo nuomonę, žavi savo aktyvumu, apsiskaitymu, nuolatiniu domėjimusi viskuom. Greičiausiai vis didėjantis gyvenimo tempas juos verčia taip suktis. Todėl visada savo mokiniams sakau, kad visi privalome turėti žmogų, kuriam galėtume tiesiog išsikalbėti. Mano mokiniai žino, jog aš jiems visada rasiu laisvą minutę, ir ateina. Mes pasišnekam, pasitariam.
- Manau, vienas svarbiausių dalykų, norint išmokyti mokinius tokio sudėtingo dalyko kaip matematika, yra motyvacija. Būtina juos sudominti, pateikti savo dėstomą dalyką taip, kad jis patiktų. Turiu keletą mokinių, kurie man yra pasakę, jog mano dėka matematika jiems tapo įdomi ir net pradėjo patikti. Visų pirma, žinoma, pats mokytojas turi nepriekaištingai išmanyti savo dėstomą dalyką, jį mėgti. Mokiniai dažnai pajunta, jog aš esu atsidavusi matematikai. Net per Švento Valentino dieną, kai mokiniai bei mokytojai nenusiteikę mokytis ir mokyti, aš jiems sakau: "Mano didžiausia meilė yra matematika, apie ją šiandien aš ir kalbėsiu". Net per vasaros atostogas, kai atsibosta visi buities darbai, aš pasiimu ir sprendžiu matematikos uždavinius.
Tiesą pasakius, nelabai daug lieka laiko. Net vyras man juokais papriekaištauja, kad man vien tik matematika terūpi, nes bene visus vakarus jos draugijoje praleidžiu. O studijų laikais labai mėgdavau megzti. Oi, kiek buvau prisimezgusi megztinių, kojinių... Ir dabar per vasaros atostogas numezgu vilnonių kojinių vaikams žiemai. Turime prie namų nedidelį darželį, ir ten mėgstu pasikapstyti. Turime šunį, kurį mėgstu paauklėti. Mano vyras iš manęs juokiasi, kad per atostogas aš nebeturiu ko pamokyti, tai pati ieškau, kol pradedu mokyti šunį. Labai mėgstu su juo užsiimti. Domiuosi sveika mityba. Šią vasarą turėdama laisvo laiko studijavau maitinimąsi pagal kraujo grupes - labai įdomu. Savo vaikus turbūt sugebėčiau ir pati išgydyti, nes tais dalykais pasidomiu. Labai patinka psichologija. Patinka ir kino filmai. Kaip turbūt ir turėtų būti, mėgstamiausi tokie, kurie reikalauja šiek tiek pasukti galvą - trileriai, detektyvai, na, ir, žinoma, kaip moteris, mėgstu dramas.
- Sako, kad griežta, bet priverčiu išmokti. Manau, tas griežtumas pasireiškia tuom, kad stengiuosi visą medžiagą išdėstyti pamokos metu, kad kuo mažiau darbų liktų padaryti namie, nes puikiai suvokiu, kad dabartiniams mokiniams užkraunamas didžiulis krūvis, tikrai daug informacijos jie turi "susikišti" į savo galveles. Suprantu, kad be mano dalyko, mokiniai mokosi begalę kitų, todėl kiek įmanoma stengiuosi kuo daugiau padaryti klasėje. Žinoma, ne visi mokiniai gali suprasti matematiką. Labai gerbiu ir palaikau tuos jaunuolius, kurie ne per geriausiai moka mano dalyką, bet reiškiasi kurioje kitoje srityje - sporte, scenoje ar mene. Svarbiausia, kad nesišlaistytų gatvėmis. Viena mano auklėtinė, vardu Rita, - labai gabi mergina, iš valstybinių egzaminų šiais metais surinkusi net tris šimtukus, apie mano darbo metodiką yra parašius man tokius žodžius: "Žaviuosi tuo pedantišku tikslumu, kai kiekviena minutė pamokoje suskaičiuota ir visos klaidos iš anksto numatytos". Man labai džiugu, kai gabiausieji mano vaikai, paklausti, kurio dalyko mokymuisi skiria mažiausiai laiko po pamokų, atsako, jog matematikai. Tačiau kartą viena mano auklėtinė pasakė, jog jai per matematiką linksma...
- Sako, sako... Kaip tik vakar per šią laidą atsinešiau veidrodį, žiūriu, žiūriu - na, nepanaši gi!
- Nesutinku. Šią nuomonę išreiškė patys mokiniai. Ddžioji dalis neišlaikiusiųjų šio egzamino buvo tikrai silpnai pasiruošę. Kiek man yra žinoma, valstybinio egzamino laikyti ėjo ir B lygiu matematikos besimokiusieji mokiniai. Tiesiog manau, kad buvo daug bandžiusiųjų savo laimę. Nemanau, kad dėl blogo paruošimo reiktų kaltinti mokytojus. Patys abiturientai neatsakingai ruošėsi egzaminui. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo mokytojo. Sako, kad man pavyksta aiškiai perteikti medžiagą mokiniams. Todėl galiu pasididžiuoti, kad iš aštuoniolikos Klaipėdos abiturientų, iš valstybinio matematikos egzamino gavusių šimtą procentų, trylika yra mano mokiniai. Laikau tai mūsų bendro rimto bei atsakingo darbo rezultatu. Mokiniai bei jų tėveliai man ne kartą dėkojo už tai, kad puikiai paruošiau jų vaikus egzaminui, bet ir aš esu jiems dėkinga, nes jie vertė mane būti nuolat pasitempusią, labai atsakingai ruoštis pamokoms, kruopščiai atrinkti uždavinius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą