Režisierius Povilas Gaidys: keturi dešimtmečiai per vandenynus...

Gegužės 24 dieną uostamiesčio Dramos teatro meno vadovui režisieriui Povilui Gaidžiui sukanka 65-eri amžiaus metai. Taip jau sutapo, jog šį gegužės 24-osios vakarą Dramos teatro didžiojoje scenoje rodoma Povilo Gaidžio režisuota Bertolto Brechto liaudies komedija "Ponas Puntila ir jo tarnas Matis". Tai spektaklis, kuriame vaidinantys Povilo Gaidžio aktoriai kiekvienam teatrą mylinčiam žiūrovui suteikia džiaugsmo. O tai ir yra vienas svarbiausių komedijos autoriaus puoselėtų principų.

Ką palinkėti žmogui, lyg laivo kapitonui beveik keturis dešimtmečius vedusiam per vandenynus savo įgulą? Keturi kūrybinio darbo teatre dešimtmečiai sukaks kitų metų pavasarį, o dabar amžiaus sukakties proga širdingai sveikindami linkime geros sveikatos, ištvermės, puikios kūrybinės kloties ruošiant šį kartą ne pastatymą, o pirmąjį savo gyvenime didžiulį vaidmenį scenoje. Povilas Gaidys vaidins nuostabiausios anglų komizmo knygos - Čarlzo Dikenso romano "Pikviko klubo užrašai" herojų Semiuelį Pikviką! Dikenso romaną inscenizavo vilnietis aktorius Sigitas Račkys. Jis yra ir būsimo pastatymo režisierius. Jau ne pirmą savaitę Dramos teatre visas pulkas aktorių - su "Pikviko klubo užrašų" tekstais. Įprastas naujo kūrybinio darbo pradžios pagyvėjimas. Tik neįprasta tame pulke matyti Povilą Gaidį kaip aktorių sceninį partnerį. Trisdešimt penkerius metus ištikimai tarnavęs Melpomenei kaip teatro vyriausiasis režisierius, trejus metus teatrui vadovavęs dabartinis meno vadovas Povilas Gaidys, ir šilto, ir šalto patyręs, vargu ar kada išgyveno tokią neįprastą būseną kaip dabar. Gal tik kuriant vaidmenis kino ir televizijos filmuose, tačiau ten kita specifika. Teka ir scenoje vaidinti... Juk Povilas Gaidys - diplomuotas aktorius! Pirmiausia baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos teatrinį fakultetą. Ten jo pirmieji vaidmenys diplominiuose spektakliuose M. Gorkio "Paskutinieji", Žemaitės "Petras Kurmelis". Maskvoje, valstybiniame A. Lunačiarskio teatro meno institute "kremtant" režisūros mokslus, jam buvo patikėti ne bet kokie vaidmenys. N. Gogolio "Mirusių sielų" Čičikovas! K. Goldonio "Dviejų ponų tarnas" Trufaldinas! Po to lyg šiol - beveik dvidešimtis vaidmenų kino ir televizijos filmuose. Nepamirštamas jo gudrus ir geraširdis žmogaus sielos tyrinėtojas tėvas Braunas filme "Veidas taikinyje". Nepamirštamas jo nuostabusis Dirgėla filme "Žaizdos žemės mūsų", policijos komisaras "Seklio Kalio nuotykiuose", "Vestuvių girioje" Martynas...

Ne taip seniai matėme įspūdingąjį Povilo Gaidžio pastorių filme "Elzė iš smėlynų". Visi jos sukurti vaidmenys kine - stabilūs, gilūs, jaudinantys. Lyg šiol buvo apgailestauja, jog Povilas Gaidys - didelės dvasinės galios, didžiulio žmogiško žavesio artistas - nevaidina scenoje. Tiesa, teko kartą vaidinti ir savo režisuotame spektaklyje. Tai buvo V. Merežkos "Nakties žaidimuose". Ir štai dabar, sulaukus 65-erių metų amžiaus - likimo staigmena, o gal laukta dovana. Pirmas milžiniškas vaidmuo scenoje! Pats Semiuelis Pikvikas iš anglų klasiko Čarlzo Dikenso nemirtingojo romano! Literatūros istorija nežino kito tokio furoro, kokį sukėlė Dikenso "Pikvikas". Savo laiku Pikviko vardas Anglijoje buvo žinomas plačiau negu premjero. Tarp žymesnių literatūros komiškų herojų tikriausiai nėra nė vieno, kuris jam prilygtų, nebent Šekspyro Tačstounas. Sigito Račkio režisuojamų "Pikviko klubo užrašų" premjera numatoma naujojo sezono pradžioje, nors jau birželio pabaigoje, prieš pat atostogas, gali įvykti vadinamoji "juodoji perbėga".
Povilas Gaidys mėgsta komedijos stichiją. Teatrologės Danos Rutkutės žodžiais, "kartais būna nepatenkintas išgirdęs, kad jis labiausiai vertinamas kaip komedijos meistras, bet kad jis toks yra. Komedijos niekas gražiau už Povilą Gaidį nepastatys".

Sukaktuvių proga ir dar turint omenyje pirmąkart gyvenime kuriamą didžiulį vaidmenį scenoje, nejučiomis žvilgsnis krypsta į režisieriaus mėgstamą žanrą. Per beveik keturis kūrybinio darbo dešimtmečius Povilas Gaidys režisavo septyniasdešimt penkis pastatymus. Bandant suskaičiuoti, kiek tarp jų vien komedijos žanro spektaklių, gautume įspūdingą sąrašą. Povilo Gaidžio režisuotose komedijose tarp daugelio patrauklių bruožų, teatro kritikės Irenos Aleksaitės žodžiais, mokėjimas kurti komedijinius charakterius: "Juose visuomet slypi neabejotinas grotesko elementas, stiprus satyrinis užaštrinimas. Povilas Gaidys mėgsta pasinerti ir į neramią tragikomišką stichiją. Jis mėgsta ryškius ir spalvingus režisūrinius potėpius, humorą, kuris daugeliui jo spektaklių suteikia satyrinio publicistiškumo, žaismingos teatrališkos improvizacijos".

Apie iškiliausius komedijų pastatymus, apie vertinus ir didelius režisieriaus atradimus statant tragediją, dramą bus ypatinga proga kalbėti priartėjus Povilo Gaidžio kūrybinio darbo 40-mečiui. Nieko nuostabaus, kai dažnas klaipėdiečių dramos teatrą pavadina Povilo Gaidžio teatru. Teatro kritikės Gražinos Mareckaitės žodžiais, "Klaipėdos teatro žiūrovus neužmirštamomis teatralumo ir visuomeninio solidarumo pamokomis išaugino pats teatras, ypač garsiosios Povilo Gaidžio komedijos". Ir būna skaudu, kai apie vieną ar kitą spektaklį sprendžiama net neįsivaizduojant, kiek kančios reikalauja sceninio kūrinio gimimas, nesuprantant arba nenorint suprasti sumanymo esmės. Verta prisiminti, ką šia tema kartą yra sakęs pats Povilas Gaidys: "Koks mažas dalykas yra spektaklis, kurį mato žiūrovas ir recenzuoja kritikas, palyginus su darbu, nuveiktu iki jo pasirodymo scenoje. Nuspėti žmogaus dvasines galias, pakreipti jas norima linkme arba keisti kryptį naujomis spalvoms nušvitus - tai darbas, kuris akimirkai gali suteikti pasaulio kūrimo įspūdį. Dėl to, manau, teatras visada bus gyvas ir nepakeičiamas tiems, kas jį mato iš vidaus. Kas mato iš išorės, paprastai mėgsta turėti etalonus.

Matuodami pagal juos, retai kada galima patirti tikro atradimo laimę".
Žmogų, kuris niekada neatsisakys to, ką padarė ir išgyveno, sukaktuvių proga reikėtų iš visos širdies pasveikinti už tai, kad savo begaline ištverme ir sumanumu sugebėjo išsaugoti kūrybingumu visus stebinančią aktorių trupę, kad savo spektakliais skleidžia žmonėms dvasios stiprybę, gyvenimo prasmę ir džiaugsmą.