Regina Bilyk: "Į veidą žiūrime, kai rankos tuščios"

Manau, jau ne. Jaunimas pasirinko kitą variantą. Kaip žinote, komposteriai išmuša dideles skyles. O jie stengiasi žymėti taip, kad skylučių nepadarytų, tik duobutes. Galimas dalykas, tas pats bilietas ir kitą kartą panaudojamas. Arba bilietą taip įdeda, kad tik viena ar dvi skylutės atsirastų. Ir tu niekaip nesuprasi, koks ten variantas, geras ar blogas. Buvo kartą ir toks atvejis: vienas senyvas žmogus man gražiai padavė pluoštą sukibintų talonėlių, tokių, kokius pardavinėja. Ir sako: "Jūsų ketvirtas nuo galo". Suprask, šito autobuso variantas. Galima padaryti išvadą, kad įlipęs jis pirmiausia pažymi popieriuką ir po to žiūri, ar turi tokį bilietuką.

Gudrūs tie zuikiai...

Išsisukinėja nuo baudų kaip tik moka. Pavyzdžiui, važiuoja su lengvatiniu bilietu, o pažymėjimo negali parodyti. Arba koks pagvenęs žmogus dar neturi 70 metų ir sako nežinojęs, kad reikėjo pirkti brangesnį bilietą. Daug tokių yra, kurie stebi, ar stotelėje stovi mūsų mikroautobusas, ir tik tada pažymi bilietą. Ne vienas vairuotojas yra sakęs, kad komposteriai įkaista, kai keleiviai pamato stotelėje kontrolę.

Aš į darbą iš Žvejybos uosto rajono iki "Pempininkų" važiuoju autobusu, tiesa, tik vieną stotelę. Važiuoju jau apsirengusi darbo uniforma. Ir vis tiek matydami mane keleiviai neskuba pažymėti talonėlių. Nėra "mikriuko" - ramiausiai važiuoja. Sykį iš pažiūros inteligentiškas žmogus talonėlį pažymėjo likus penkiems metrams iki kontrolierių autobusiuko. Gražiai paklausiau: "Ar ne per vėlai žymite?" O jis mane pastatė į vietą: "Jūs dar nedirbat...".

Kas dažniausiai važiuoja be bilietėlio?

Narkomanai, nakvynės namų gyventojai, asocialių šeimų vaikai, jaunimas ir netgi pagyvenę žmonės. Dauguma zuikių - vis tie patys, gali net netikrinti. Kad važiuotų užsimiegoję ir tiesiog užmiršę ar nespėję pažymėti bilieto, labai retai būna. Tie nuolatiniai zuikiai, žinoma, baudų neturi iš ko mokėti. Jei pavalgyti nežino už ką, ką jau čia kalbėsi apie baudą...

Ar zuikių mažėja?

Nepasakyčiau. Kiek jų buvo, tiek ir yra.

Keleivių veidai jums jau gerai pažįstami?

Kad nėra laiko apžiūrinėti veidus... Paprastai tik į rankas žiūri, nes reikia skubėti: ar talonėlį, ar terminuotą bilietą turi. O į veidą pasižiūri tik tada, kai rankos tuščios. Arba kai talonėlis jau keliskart pažymėtas.

Kodėl keleiviai nemėgsta kontrolierių?

Aš per trumpai dirbu, kad galėčiau tos neapykantos priežastį pasakyti. Deja, negalime pasigirti, kad keleiviai mus laiko žmonėmis. Iškeikia, gali net iš autobuso pro duris išstumti. Ką ir sakyt, kad tik retas pasisveikina. Atsimenu vieną apie 20 metų jaunuolį. Autobuse sėdėjo jis ir dar keturi vaikinai gale. Mes tik pasisveikinome, o jie visus "gražius" žodelius, kokie tik yra rusų žodyne, išsakė. Tada aš pasilenkiau prie jo ir tyliai pasakiau: "Atrodai toks malonus vaikinas, apsirengęs gražiai. Jei taip nešnekėtum, tikrai apie tave nieko blogo negalėtum pasakyti". Kai lipome lauk, mačiau, kad tie keturi puolė klausinėti, ką aš pasakiau. Tokiais atvejais aš stengiuosi ką nors gražiai pasakyti, jokiu būdu nekurstyti pykčio. Norėtųsi, kad žmonės susimąstytų. Daug kas mano, jog mokėdami už važiavimą daro mums malonę. Kai kurie mėgsta pabrėžti, kad jie mūsų atlyginimams uždirba. Kiti stebėdamiesi sako: važiavau tik vieną stotelę, ko tu iš manęs nori? Vienam tokiam solidžiam vyriškiui pasakiau: "O jūs nueikite į parduotuvę ir pasakykite, kad jums reikia tik vienos riekelės duonos. Ar jums parduos?" Manau, čia labai geras palyginimas.

Žmonės tokie pikti. Suprantu, kad gyvenimas nelengvas, bet juk ne mūsų kaltė, kad jie neturi pinigų talonėliui.

Ir kaip jūs atlaikote?

Stengiuosi neimti į širdį, bet vis tiek nemalonu.

Dabar dirba daug naujų kontrolierių, bet anksčiau, sutikite, bilietus tikrindavo ne pačios mandagiausios moterys...

Gali būti. Užsitarnauti pyktį labai lengva. Tai turbūt pats lengviausias dalykas - įsigyti priešą. O kad priešas taptų draugu - ne taip greitai pasiekiama. Keisčiausia, kad net ir turintys bilietą keleiviai visada užstoja tuos, kurie važiuoja be jo. Ir labai retai būna, kad užstotų kontrolierius.

O kas jus šiame darbe pradžiugina?

Geri žmonės. Labai gera jų sutikti, kai aplink tiek neapykantos.

"Tie stabdymai, protokolų rašymas tikrai nėra labai malonus dalykas", - tvirtina kontrolierius Viktoras

"Vairuotojai griebiasi už širdies..."

Maršrutinių autobusiukų ir taksi kontrolierius Viktoras Riabovas sako, kad kartais juos pamatę vairuotojai net už širdies griebiasi: "Atrodo, gali net infarktas ištikti - taip žmonės jaudinasi..."

Na, suprantama: bijo...

Būna vairuotojų, kurie iš viso nenori sustoti - sprunka.

Kodėl gi neužsimaskuojate? Mėlynas autobusiukas iš tikrųjų atkreipia dėmesį.

Kad mes neturime tokio tikslo - gaudyti. Mūsų darbas - tikrinti vežėjus. Jei yra pažeidimas - užfiksuojame.

Tai ko bijo vairuotojai?

Baudos labai didelės - nuo 250 iki 500 litų, jei keleiviams bilietai neišduoti. Užtat rankos ir dreba. Bet jei bilietus keleiviams davė, nėra ko bijoti. Juk mes ne pabaisos. Malonūs, normalūs žmonės. Baudžiame tik viską išsiaiškinę.

Bet vis tiek priešų turite.

Taip, taip... Būna, kad ir grasina. Užmušiu, sako, mašiną padegsiu... Kartą mane labai iškeikė. Prigrasino kažkokiais draugais, labai baisiai gąsdino. Pasidarė labai nejauku, bet galų gale viskas tarsi juokais pavirto. Visokių pasitaiko.

Muštis nepuola?

Matote, mes dirbame ne po vieną, o trise. Moteris ir du vyrai. Net nebando pulti, supranta, kad bus tik blogiau. Juk galime policiją iškviesti.

Girdėjau, kad jei pažeidimai dideli, netgi taksi mašiną galite konfiskuoti?

Konfiskuojame ne mes. Jei taksistas važinėja be licencijos, turėtų mašiną atimti, bet kaip yra iš tikrųjų, aš nežinau. Pora tokių atvejų buvo, kai dirbo be licencijos. Buvo paduoti į teismą, o kaip viskas baigėsi - negaliu pasakyti. Be licencijų važinėja vadinamieji "dušmanai".

O ar daug tokių Klaipėdoje?

Ne, mažai. Dauguma į gatves išvažiuoja naktį.

Jūs naktimis irgi dirbate?

Ir dieną, ir naktį: įvairiai. Esame šeši kontrolieriai.

O kuo anksčiau dirbote?

Kadaise "Trinyčių" fabrike vadovavau transporto cechui. Bankrutavo. Po to dirbau banke inkasatoriumi. Šitas darbas buvo tikrai rizikingas: bijodavai, kad tavęs nenušautų, pinigų neatimtų.

Ar jau spėjote padaryti tvarką viešajame transporte?

Kovo mėnesį sukanka dveji metai, kai atsirado kontrolė. Tvarka tikrai atsirado. Kas dėjosi pirmosiomis dienomis! Kiek triukšmo ir keiksmažodžių, puolimo būdavo, vairuotojai visai nenorėjo mūsų pripažinti. Ir dabar visokių pasitaiko konfliktų, bet gerokai mažiau. Apskritai galiu pasakyti, kad dauguma vežėjų yra sąžiningi. Kartais per aplaidumą neišduoda bilietėlio, tikrai nepiktybiškai. Kitą sykį ir pasigaili, nerašai protokolo. Manote, mums labai malonu bausti? Tie stabdymai, protokolų rašymas tikrai nėra labai malonus dalykas, kai į tave žiūri kaip nežinau į ką... Keleiviai irgi sugeba savo bilietus pamesti, arba kur nors įkiša ir kone dešimt minučių ieško. Daugiausia tokia problema iškyla moterims. Iš kišenės ar rankinės visą pluoštą bilietų ištraukia... Jei neranda - baudžiam, o ką darysi. Štai ir šiandien nubaudėme vieną moterį, važiavo devintuoju maršrutu be bilieto - 10 litų sumokėjo.

Nepuolė į ašaras moteriškė?

Žinote, ne, "mikriukais" važinėja truputį kitoks kontingentas nei autobusais. Šitų keleivių pajamos didesnės, jie per daug nesipriešina - duoda pinigus, ir tiek.

Pastebėjome štai ką: ypač pikti žmonės būna penktadienio vakarais, kai važiuoja namo po darbų. Šaukia, rėkia. Pirmadienį iš ryto - irgi tokie nepatenkinti. O savaitės vidury tiesiog malonu bendrauti: ir šypsosi, ir bilietėlius turi. Matyt, pavargsta žmonės. Mėnesio pabaiga būna sunki, daugiau vairuotojų neišduoda bilietų. Gal jiems reikia su šeimininkais atsiskaityti už tą mėnesį? Nežinau.

Ar įdomių nutikimų pasitaiko jūsų darbe?

Kartą keli jaunuoliai neturėjo bilietų. Tai pusė autobusiuko keleivių susimetė jų baudai sumokėti - kas litą, kas du davė...