R. Taraškevičius apie pensiją negalvoja

Duodamas interviu "Vakarų ekspresui" buvęs miesto vadovas atvirai papasakojo apie mero darbo užkulisius, patirtis ir aistras tebekeliančią Klaipėdos areną, kurią ir dabar lanko vos ne kasdien.

Ar nepasiilgstate mero darbo? Nejaučiate nuoskaudos, kad daugiausia rinkėjų balsų per paskutinius rinkimus atiteko jau nebe jums ir jūsų partijai?

Aišku, man mero kabinetas kelia malonias asociacijas pirmiausia dėl to, kad jame daug ko išmokau. Kai atėjau į jį, atrodė, kad viską moku, viską žinau, juk nuo pat nepriklausomybės atkūrimo be pertraukos dirbau miesto Taryboje. Bet reikėjo daug mokytis, ypač kalbėti - atsikratyti statybininkų leksikono (šypsosi. - Aut. past.).

Kėdė mero neamžina ir tai žinojau į ją sėsdamas. Dar galėjau dirbti, bet tikriausiai jau reikėjo pokyčių. Reikia išeiti laiku, neatsibosti žmonėms. Nors gerų darbų lyg ir buvo padaryta ne taip jau mažai, populiarumo nepridėjo aktyvus juodinimas, kuriuo užsiėmė politiniai konkurentai, naudoję visiškai nepagrįstus teiginius dėl jau statomos termofikacinės jėgainės. Deja, bet, matyt, dalis klaipėdiečių jais patikėjo. Kas buvo teisus, pamatysime jau po poros metų, kai jėgainė pradės gaminti šilumą ir išlaisvins klaipėdiečius iš rusiškų dujų, nuo kurių dabar priklauso šilumos kaina, nelaisvės.

Panaši situacija buvo ir prieš savivaldos rinkimus 2007-aisiais, kai vienos partijos atstovai ragino išsivaduoti nuo valdžios kvailysčių ir tvirtino, kad Vyriausybės ir Klaipėdos miesto vadovai ties Melnrage nori pastatyti monstrą giliavandenį uostą. Prabėgo keletas metų, o dabar jau tos pačios partijos atstovai, sėdintys ministerijose, rūpinasi giliavandenio uosto projektu...

Tačiau nuoskaudos tikrai nejaučiu, juolab kad šeima jau seniai norėjo, jog pagaliau palikčiau mero postą ir skirčiau jai daugiau dėmesio ir laiko.

Koks jausmas dabar, kai po dešimtmečio pečių nebeslegia mero pareigos? Ar jau pavyksta praleisti daugiau laiko su artimaisiais? Kokiais darbais užsiimate?

Atsikračiau kaklaraiščio, būtino oficialumo. Nebereikia dirbti iki 7-8 valandos vakaro. Jaučiuosi tikrai laisviau, bet laiko dar trūksta. Nemažai jo atima darbas miesto Taryboje - einu Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko pareigas, tad noriu labai įsigilinti į visas smulkmenas. Dabar dar žiūriu, kuo galėčiau būti naudingas bendrovei "Klaipėdos monolitas", kurios pagrindinis akcininkas esu. Pagrindinis rūpestis - užtikrinti finansavimą, sudėlioti planus, kad jos žmonės turėtų darbą ir padorų uždarbį. Bet, kaip matau, joje viskas ir taip puikiai sustyguota, tad dar nežinau, ar čia įsikursiu, nors kolegos ir įrengė kabinetą.

Tai gal ruošiatės išeiti į užtarnautą poilsį - mažiau nei po metų sulauksite pensinio amžiaus...

Negalvoju eiti į jokias pensijas. Tiesiog darbas man yra įaugęs į kraują. Rasiu, ką daryti. Bet su anūkais dabar tikrai tikiuosi ilgiau pabūti kartu - kitą mėnesį atvažiuos mažiausiasis. Labai jo laukiu.

Teko girdėti, kad ir toliau vos ne kasdien lankotės vis dar statomoje Klaipėdos arenoje.

Gavau trijų mėnesių išeitinę kompensaciją, tad dabar atidirbinėju (juokiasi. - Aut. past.). O jei rimtai, tai iki šiol esu Vyriausybinės pasirengimo Europos krepšinio čempionatui darbo grupės narys, be to, su meru Vytautu Grubliausku sutarėme, kad iki galo prižvelgsiu arenos statybas, nes visgi esu statybininkas ir tikrai turiu nemažai patirties. Be to, ir liaudies išmintis byloja, kad arklių pusiaukelėje keisti nereikia.

Dėl arenos sulaukdavote ir iki šiol sulaukiate nemažai įvairiausios kritikos. Pirmiausia dėl to, kad Klaipėda tokį objektą pradėjo statyti vėliausiai iš visų didžiųjų šalies miestų.

Visada sakiau, kas bus iš to, jei turėsime gražų kaklaraištį, bet vaikščiosime pliku užpakaliu? Iki pradedant arenos projektą buvo labai daug investuota į švietimo sistemą, sveikatos ir kultūros įstaigas, miesto infrastruktūrą.

Tik pradėjus kalbas apie Europos krepšinio čempionato rengimą Lietuvoje, tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas laikėsi nuomonės, kad Klaipėda yra pajėgi savo pajėgomis pasistatyti areną. Buvo verslininkų siūlymų ją pastatyti, bet nė vienas juk už ačiū to nedarys, tad buvo pageidavimų mainais už investicijas gauti "Klaipėdos energijos" ar "Klaipėdos vandens" konscesiją. Atsispyrėme tokiai pagundai, pavyko įtikinti centrinę valdžią skirti arenai ir Europos Sąjungos paramą, ir lėšų iš valstybės investicijų programos. Tik gana ilgai, apie pusantrų metų, truko teritorijų planavimo dokumentų rengimas, nes reikėjo dar ir "pastumdyti" "Vilniaus prekybos", valdžiusios nebaigtos statyti arenos griuvėsius, sklypo ribas. Bet buvo verta tai daryti, nes arenai išrinkta vieta yra ideali ir transporto, ir infrastruktūros atžvilgiu.

Tačiau iki šiol vis dar neišsklaidytos abejonės, ar arena bus pastatyta iki Europos krepšinio čempionato. Ar savivaldybė neapsiriko pasirinkdama rangovu bendrovę "Vėtrūna" - ir pabaigtuvių terminai atidedami, ir statybų kaina didėja.

Arenos statytojo parinkimo konkursas vyko tuo metu, kai statybų kainos buvo dugne. Jei jis vyktų dabar, neabejoju, kad mažiausia kaina būtų 80-85 milijonai litų. Mes labai atidžiai analizavome "Vėtrūnos" pasiūlymą, bet tikrai nebuvo prie ko prikibti. Jei būtume bandę šalinti iš konkurso dėl neva per mažos kainos, šiandien, ko gero, dėl teismų dar neturėtume net arenos stogo. O dėl objektyvių priežasčių, esant aiškiam ir motyvuotam pagrindimui iki tam tikros ribos padidinti statybų kainą įstatymas leidžia kiekvienam rangovui.

Dabar kaina didėja, nes pradėjo brangti statybinės medžiagos, pati savivaldybė nusprendė kai kur padaryti žymiai geriau nei numatyta techniniame projekte. Pavyzdžiui, vietoje betono grindų dangai naudoti plyteles, vietoje gipskartonio sienų apdailai naudoti eternito plokštes, žymiai pagerinta akustika. Manau, kad Klaipėda verta geros kokybės arenos.

O kalbant apie terminus, tai kaip statybininkas galiu patvirtinti, kad "Vėtrūnos" pasiaiškinimai dėl nepalankių oro sąlygų yra tikrai pagrįsti. Vien labai šalta žiema pratęsė statybų terminus apie tris mėnesius.

Dabar arenos baigtumas siekia apie 90 procentų. Svarbiausi likę darbai - ventiliacijos užbaigimas. Paskui jau prasidės įrangos derinimas, dokumentacijos parengimas. Arena tikrai bus baigta statyti laiku.

Tačiau mieste kalbama, kad "Vėtrūna" konkursą laimėjo tik dėl to, kad "Klaipėdos monolitas" gavo užsakymą vykdyti darbus jos statomoje Kauno arenoje. Dėl tos priežasties dabar esą ir Klaipėdos valdžia nereikalauja poros milijonų litų netesybų už laiku nebaigtus darbus.

Pikta girdėti tokias kalbas. Dirbdamas meru neturėjau laiko domėtis "Klaipėdos monolito" reikalais. Kaip jau minėjau, viskas čia yra puikiai sustyguota - įmonei vadovauja mano kolega Donatas Valaitis, kurį pažįstu nuo 1975 metų, jis irgi yra bendrovės akcininkas. Dabar jau žinau, kad įmonė iš Kauno, kur atliko dalies arenos tribūnų betonavimo darbus, grįžo net su minusu. Tiesiog sutiko su užsakymu, kad žmonės sunkmečiu be darbo nebūtų. O su "Vėtrūnos" vadovais nebuvau bendravęs iki pat statybų pradžios.

Kaip statybininkas žinau, kad galima rasti šimtus priežasčių, kurios liudytų apie tai, jog dėl statybų vėlavimo kaltas ir užsakovas - neužtikrino savalaikio finansavimo, pakeitė sąlygas ir taip toliau. Negi verta rizikuoti ir įsivelti į bylinėjimąsi bei pakabinti arenos likimą ore?

Minėjote, kad pavyko įtikinti centrinę valdžią skirti arenai ir Europos Sąjungos paramą, ir lėšų iš valstybės investicijų programos, nors iš pradžių ji mąstė kitaip. Jūsų meravimo metu Klaipėdoje buvo įgyvendintas ne vienas stambus valstybės lėšomis finansuotas projektas. Kaip pavyko to pasiekti, juk beveik visą laiką jūsų partija nebūdavo valdančioje centrinės valdžios daugumoje?

Partinė priklausomybė lemia ne viską. Per visus tuos dešimt metų pavyko sutikti daug gerų žmonių. Tiesa, negali paneigti, kad padėdavo ir asmeninės pažintys. Pavyzdžiui, su A. Barazausku, su kuriuo darbai buvo suvedę dar aštuoniasdešimtųjų pradžioje, kai dirbant 1-ojoje Klaipėdos statybos valdyboje teko statyti miesto valymo įrenginius, "Baltijos" žuvies kolūkio konservų fabriką. Prezidentas buvo didelis miesto draugas. Nors gerai sutarėme ir su Gediminu Kirkilu, ir su dabartiniu premjeru Andriumi Kubiliumi.

Padėkoti reikia ir buvusiam susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui. Būtent jo dėka po prieš tai šešerius metus trukusių ir rezultatų nedavusių žygių buvo pajudintas pėsčiųjų tilto per geležinkelį projektas, dabar jau vyksta antrasis Jakų sankryžos rekonstrukcijos etapas, nors pirmąjį buvo numatyta pradėti projektuoti tik šiemet. Tiesiog reikia žinoti, pro kurias duris vaikščioti ir su kuo kalbėtis...

Tikriausiai tokių pat žinių reikia ir savivaldybėje, nes dažnai girdisi nuomonė, jog miestą valdo ne meras, o pavieniai įtakingi savivaldybės administracijos valdininkai.

Meras turi tiek galių, kiek pasiima. Aišku, anksčiau, kai mero rankose buvo daugiau vykdomosios, o ne politinės valdžios, mano nuomone, buvo geriau. Bet viskas priklauso nuo to, kaip bendrausi su žmonėmis, ar surasi bendrą kalbą, nes formaliai tikrai gali pasakyti - mere, čia ne jūsų kompetencija. Tačiau visoje savivaldybėje yra gal tik pora žmonių, kurie labiau linkę iškelti savo ambicijas aukščiau bendro reikalo.

Sakėte, kad per dešimt meravimo metų pavyko sutikti daug gerų žmonių. Bet tikriausiai politikoje, kaip ir kasdieniniame gyvenime, tenka sutikti ir turinčiųjų kitokių ketinimų.

Politika tikrai nėra labai gražus dalykas. Jau pirmaisiais meravimo metais pajutau, kas tai yra užkulisiniai žaidimai, kai vieni Tarybos nariai per mero rinkimus palaikė, o paskui pamatę, jog negali manęs valdyti, pradėjo pogrindyje organizuoti atstatydinimą. Taip pat supratau, kad negali nuolat gyventi nuoskaudoje, jei kas nors iš politinių paskatų tave peikia, nors ir nepagrįstai. Tiesa, kai kam atleisti tikrai negaliu, nes pernelyg daug nervų kainavo jų kenkėjiška veikla.

Tačiau visi neigiami dalykai pasimiršta, norisi prisiminti tik tai, kas buvo malonu. Pavyzdžiui, labai didžiuojuosi, kad pavyko sutvarkyti Klaipėdos koncertų salę - bene pirmieji Lietuvoje vien tik už savivaldybės lėšas įrengėme tokį kultūros objektą. Didžiuojuosi ir rekonstruotomis Danės krantinėmis bei Pilies jachtų uosteliu.