Nerijus Stasiulis: "Negaliu būti paprastas žiūrovas"

Aš jau buvau kai ką suorganizavęs, ir pakvietė dirbti Palangos mieste kaip kultūros vadybininką, po to - direktoriauti, - šypteli. - Iš kur žinau? Iš patirties... Priklauso nuo renginio pobūdžio.

Vienus pats galiu režisuoti, kitų negaliu - jie reikalauja įdomesnio sprendimo. Tuo užsiima kiti žmonės. Aš režisūrinių dalykų stengiuosi neliesti. Geriau pasamdau specialistą. Be to, viską padaryti vienam - nuo A iki Z - per sunku.

Ką galėtum pasakyti apie Lietuvoje organizuojamus renginius?

Jie vis gerėja. Iš tikrųjų pasaulis neišrado nieko naujo. Naudoja tą patį, kai ką prideda prie to, ką matė kitur.

Esu matęs visokių renginių: masinių, milijoninių... Ateina vis daugiau projektų iš užsienio, atsiranda vis daugiau lėšų, žiūrovų, kurie gali mokėti didesnius pinigus. Tai leidžia taikyti šiuolaikines technologijas, pasikviesti įvairesnių atlikėjų. Renginyje žmogus turi pailsėti.

Kokių renginių Lietuvoje trūksta?

Tai kad visko yra. Norėtųsi pamatyti tokį, kuriame naudojamos pačios naujausios technologijos.

Pats vedi renginius?

Taip, dažnai esu kviečiamas vesti vakarėlių. Yra projektų, kuriuos įgyvendinu vienas.

O ką veiki kaip Palangos kultūros centro direktorius?

O mieste darbas yra paprastas. Aš atsakau už palangiškių meninį ugdymą. Mes turime kalendorinių renginių sąrašą, juos rengiame, bet neatsakome už viso miesto renginius, tik už savo bendruomenės.

Kas mieliau - vesti vakarėlį ar organizuoti?

Priklauso nuo renginio pobūdžio, nuo žiūrovų. Organizacija yra ilgesnis procesas, ilgiau lauki rezultato, žiūrovų reakcijos.

Sakei, jog bet kuriame renginyje svarbiausia, kad žmogus pailsėtų. Pats pailsi, kai būni ne organizatorius, o žiūrovas, dalyvis?

Ne. Visuomet stebiu, vertinu, kas įdomaus panaudota, ko pačiam pasimokyti, ar geras scenarijus, kaip dirba vakaro vedėjai. Negaliu būti paprastas žiūrovas, ir tai mane erzina...

Tai visą laiką dirbi? Be poilsio, be švenčių?

Ne, jokiu būdu, nesu iš tų žmonių, kurie aria ir aria. Visų pinigų neuždirbsi. Stengiuosi viską subalansuoti: ir darbą, ir pabuvimą su šeima. Tai sunku, nes kai kitiems šventės, savaitgaliai, man - darbas. Atsigaunu po didžiųjų projektų, didelių darbų. Tada gera knyga ir daug daug miego - pats geriausias poilsis.

Kur buvai išvykęs atostogų metu?

Na, tokių atostogų, kad kur nors išvykčiau, seniai neturėjau. Dabar yra mažas vaikutis, tai dažniausiai su šeima vykstame pas uošvius į vienkiemį. Norisi pakeisti vietą, veiklos pobūdį...

Žemę ari?

(Juokiasi) O taip. Yra buvę, kad automobilį išrinkinėjau ir surinkinėjau. Darau tai, ko nebuvau daręs, kas atpalaiduotų.

"Klaipėdoje renginiai dvasingesni"

Lina Rastokaitė, prieš keletą metų Klaipėdos universitete baigusi teatro režisūrą, sako nemaniusi, jog jai kada nors teks organizuoti renginius. Vos įsidarbino Kino studijoje, - buvo pakviesta dirbti renginių režisiere į vieną didžiausių renginių organizavimo firmų Lietuvoje.

Norėjai būti teatro režisierė, o dabar organizuoji renginius.

(Šypteli) Iš tikrųjų tai aš norėjau įstoti į aktorinį. Visuomet maniau, kad režisieriaus darbas labai sunkus. Juk jis turi dirbti ne tik su aktoriais, bet ir parinkti pjesę, ją kupiūruoti, scenas keisti ir t.t., kiekvieną dieną būti pasiruošęs... Bet man nepavyko įstoti į aktorinį, tad pasirinkau režisūrą.

Nesigaili?

Nesigailiu, kad dirbu renginių sferoje, tačiau jei būtų galimybių, turėčiau tikrai puikius aktorius, aišku, ne profesionalus, bet tokius, su kuriais galėčiau dirbti, būtų kur repetuoti... tikrai pasirinkčiau teatro režisūrą.

Ar pačiai tenka ragauti artisto duonos?

Be abejo. Jei tik yra galimybė, man mielas personažas, žinoma, dalyvauju ne tik kaip režisierė, bet ir kaip atlikėja. Tenka ir dainuoti. Žinoma, smagiau eiti į sceną, kai nesi tik Lina. Personažas suteikia daugiau laisvės, galimybių, leidžia improvizuoti...

Kas, Tavo manymu, yra geras renginys?

Hm... Geras, manyčiau, tas, kuris atitinka publikos pageidavimus, lūkesčius. O jie labai skirtingi. Vieniems reikia Povilaičio, Cicino, Riaubiškytės ir Kučinsko, kitiems - visai ko kito. Vieni renkasi atlikėjus, kiti - renginio sumanymą, ir jiems visai nesvarbu, kas koncertuos, kad tik būtų įdomus scenarijus.

Kas renginyje yra svarbiausia?

Pradžia ir pabaiga. Turi būti įspūdinga pradžia, kad žmogus, žinotų, kur atėjo, ir pabaiga, kad žinotų iš kur išėjo.

Ar teko susidurti su scenarijų vagystėmis?

Oi, - šūkteli, - nuo to niekur nepabėgsi! Na, kad visas scenarijus būtų nukopijuotas, dar neteko susidurti, tačiau idėjos labai vagiamos. Būna labai nesmagu, kai neprabėga nė diena, o tu matai savo idėją jau kažkur pritaikytą... Priemonių apsisaugoti kol kas nėra.

Kokių renginių Lietuvoje trūksta?

Nemanau, kad jų trūksta. Gal todėl, kad man Lietuva - tai Vilnius, - juokiasi. - Yra renginių, ir tikrai neblogų. Aišku, jeigu palyginsi su Vilniumi, mažesniuose miestuose gal ir trūksta...

Ar yra pas mus gerų renginių organizatorių ir vedėjų?

Čia skirtingi dalykai. Yra gerų vedėjų, tačiau ne visada publika jų reikalauja. O renginių organizatorių tokia gausybė... Turi taip suktis, kad tavo scenarijų paimtų, o ne kurio nors kito.

Tai kaip reikia "suktis"?

Turi pasiūlyti tai, ko kiti nepasiūlys. Turi verstis per galvą, lankytis kitose vietose, kituose renginiuose, kad žinotum, kas vyksta. Dirbti kiekvieną dieną. Jei padarei vieną renginį ir sėdi visą mėnesį, tai nėra renginių organizavimas. Čia visai kitaip nei universitete. Ten mes renginį padarydavome, kaip sakydavo mūsų dėstytoja Sofija Kanaverskytė, "iš oro". Nebuvo jokios materialinės bazės, jokių priemonių, apšvietimo galimybių. O dabar viskas prieinama, finansai visai kiti.

Ar pakanka universiteto žinių?

Va čia tai klausimas... - šypsosi. - Jau pačią pirmąją savaitę, kai tik pradėjau dirbti firmoje režisiere, turėjau susipažinti su rinkodara, vadyba, terminais, kad nuėjusi pas firmos direktorių - užsakovą, žinočiau, apie ką žmogus kalba. Vadybos labai trūko. Nors man nereikia pardavinėti renginių - esu tik režisierė, tačiau pristatydama scenarijų susidurių ir su rinkodara, ir su vadyba. O to universitetas nemokė.

Minėjai, jog Tau Lietuva yra Vilnius. Kuo skiriasi renginiai Klaipėdoje ir Vilniuje?

Vilniuje yra visos žvaigždės, visos įžymybės, todėl publiką sunkiau nustebinti. Ten žmonės labai išrankūs. Klaipėdoje renginiai dvasingesni, šiltesni. Čia ir paprasčiausia Lietuvos žvaigždė - jau "kažkas"!

Toks darbas reikalauja daug energijos. Kaip ją atgauni?

Išsimiegu. Skaitau knygas, klaidžioju po internetą - užsimirštu...

Atostogavai?

Vasarą stengiuosi išvažiuoti į užsienį. Ten pasisemiu idėjų.

Darbui?

Ne, tuo metu, kai atostogauju, negalvoju apie darbą...