Monika Liubinaitė ruošiasi studijoms užsienyje

Saugau. Balsas - mažas, nematomas, tamsoje nuolat glūdintis instrumentas, kurio nepakeisi kitu. Laikausi taisyklės nedainuoti tik atsibudus porą valandų, stengiuosi neperšalti, geriu daug vandens. Kiti muzikantai juokauja, jog dainininką iš karto gali atpažinti iš to, kad nuolat vaikšto su vandens buteliuku. Kitos dainininkės nesistengia - ir nieko. Aš stengiuosi, bet vis tiek kartais balsas apvilia. Supratau, kad jis priklauso ne tiek nuo išorinių veiksnių, kiek vidinių. Nors, atrodo, per daug nesinervinau per konkursą, tačiau vis dėlto stresas padarė savo. Kai viskas pasibaigė - užkimau. Bandžiau atgauti jėgas daugiau miegodama, tačiau negaliu užmigti.

Anksčiau nuolat užkimdavau prieš koncertą. Manau, kad tai susiję su įtampa. Pradėjau praktikuoti kinišką sveikatinimo praktiką cigun. Ji man padeda sureguliuoti energiją, valdyti mintis ir emocijas. Tad dabar balsas labiau klauso.

Kodėl būtent cigun? Kaip atradote šią techniką?

Kai ieškai - tai ir randi. Sutinki tam tikrus žmones, gauni tam tikros literatūros. Mane visada traukė netradiciniai dalykai, Rytų filosofija. Anksčiau lankiau jogos užsiėmimus.

Iš karto po konkurso minėjote, kad sėkmė labai priklauso nuo pasirinkto repertuaro. Kaip jį pasirenkate, kokios dainos jums patinka?

Sunku pasakyti, nes nežinau. Tai nematomi dalykai. Tiesiog pajuntu, kad man daina artima, kad galiu ją padainuoti. Mano repertuare nėra vyraujančio stiliaus ar nuotaikos, labai įvairios dainos.

Antrus metus džiazo vokalą studijuojate Klaipėdos universiteto Džiazo katedroje. Kaip sekasi studijos?

Gerai, mano vidurkis - per 9. Sunkiau sekasi muzikos teorijos dalykai. Aš vienintelė studentė savo kurse, atėjusi iš muzikos mokyklos, kiti studentai, baigę E. Balsio menų gimnaziją, S. Šimkaus konservatoriją, yra gavę daugiau šios srities žinių. O be muzikos harmonijos, kitų teorinių dalykų išmanymo kelias tobulėjimui užkirstas. Tad studijuoju tai ir papildomai.

Praėjusią vasarą buvute muzikinėje stovykoje Italijoje. Papasakokite, ką ten veikėte.

Tai labai garsios Amerikos muzikos mokyklos Berklee College of Music organizuojami vasaros kursai. Tą mokyklą yra baigę labai daug džiazo muzikos žvaigždžių. Kursai trunka dvi savaites. Praeitais metais gavau stipendiją ir išvažiavau. Labai gerai ten pasirodžiau ir gavau dar vieną stipendiją, jau 3 savaičių kursams Amerikoje. Išvykstu šią vasarą. Man tai labai didelis pasiekimas.

Kursų data sutampa su konkursu "Lady Summertime" Suomijoje, į kurį gavote kvietimą, laimėjusi konkursą "Jazz voices". Ką darysite?

Kursai prasideda tą dieną, kai baigiasi konkursas. Manau, kad aš į juos pavėluosiu porą dienų, tačiau nepraleisiu progos dalyvauti "Lady Summertime".

Kokias svajones, idėjas, projektus puoselėjate?

Iš tiesų neturiu kokios vienos labai didelės svajonės, tikslo. Vienu metu net buvau išsigandusi, kad tai nėra gerai. Mano svajonės trumpalaikės. Gerai išmokti pratimą - mano tikslas. Po to - kitą pratimą, po to - knygą. Kiekvienas mažas tikslas man yra didelė svajonė. Kai ją pasiekiu labai džiaugiuosi. Aš matau tik mažus žingsnelius, kurie kažkur mane veda, galutinio tikslo nematau. Žinoma, norisi kokių nors įdomių projektų, tačiau jų kol kas nėra daug.

Neseniai Klaipėdos dailės parodų rūmuose dalyvavau projekte "Sublimacija". Kūriau garsus kompiuteriu pagal keturias emocijas. Tai buvo labai įdomu.

Kiek laiko skiriate muzikai? Iš šalies atrodo, kad tuose namuose, kuriuose gyvena muzikantai ar dainininkai, ji skamba nuolat.

Dainavimui, grojimui aš skiriu apie 2-3 valandas per dieną. Neerzinu nuolat savo muzika tėvų, kaimynų. Tačiau muzikos studijos - tai ne tik praktika. Girdžiu muziką, galvoju apie ją net važiuodama automobiliu, ieškodama informacijos internete, gilindamasi į teorinius dalykus, pavyzdžiui, nagrinėdama balso stygas.

Jums 21-eri. Gyvenate su tėvais. Nesiveržiate pradėti savarankiško gyvenimo?

Aišku, norisi. Manau, kad baigus mokyklą yra geriausias laikas pradėti gyventi savarankiškai. Tačiau šiuo metu į namus grįžtu tik vėlų vakarą, neturiu savo pajamų šaltinio. Iš vieno kito padainavimo juk nepragyvensi. Todėl gyvenu su tėvais.

Sako, jog jaunimui būdingo optimizmo negali įveikti jokios krizės. Ar iš tiesų yra taip?

Kai tik prasidėjo kalbos apie krizę, galvojau, kad tai - netiesa. Pajutau, kai dėl krizės buvo atšauktas tarptautinis konkursas Latvijoje. Gyvendama su tėvais krizę nelabai nejaučiu, tačiau pažiūrėjus televizorių labai spaudžia širdį dėl iš tiesų sunkiai, vargingai gyvenančių žmonių.

Daugelis jaunų žmonių dabar mieliau renkasi studijas, darbą užsienyje. Ar pati nekeliate sparnų?

Galvoju apie tai. Nenoriu važiuoti studijuoti į užsienį, nepasitikėdama savimi. Labai noriu dar patobulinti džiazinio dainavimo techniką, teorines žinias. Kitais metais ketinu imti akademines atostogas ir pasinaudoti "Erasmus" studentų mainų programa studijoms užsienyje. Manau, kad studijos užsienyje yra labai geras dalykas. Juolab kad dėstytojas neprieštarauja ir tik pritaria tokiam tobulinimuisi. Juk išvažiuojame tam, kad sugrįžtume.

Pati nesigailite, kad pasirinkote studijas Klaipėdos universitete?

Ne. Pradžiai čia labai gerai. Stengiuosi pasiimti viską, kas geriausia čia. Dėstytojas Steponas Januška labai geras. Tačiau tiems, kas dabar stos studijuoti - tai tik užsienį važiuoti, nes Lietuvoje - nežmoniškos kainos. Tikrai neapsimoka.

Kai aš stojau į Klaipėdos universitetą - nebuvau tvirta dėl savo pasirinkimo. Manau, kad tikrai nedaugelis jaunų žmonių gali pasakyti, jog tvirtai žino, ko nori. Visi abejoja. Mano pasirinkimą sutvirtina ženklai - stipendijos laimėjimas vasaros stovykloje, dabar konkurso "Jazz voices" laimėjimas.

Vis dėlto muzika, dainavimas nėra vieninteliai dalykai, kurie mane domina. Aš labai mėgstu piešti, užsiimu įvairiais rankdarbiais, siuvinėju karoliukais. Nuo vaikystės lankiau baletą, paskui baigiau J. Karoso muzikos mokyklos smuiko klasę. Mano gyvenimas nėra vien tik muzika.