Loreta Šeputienė: "Vyrą turiu tokį, kokį įsivaizdavau"

(Susimąsto.) Baigusi mokslus dirbau valgykloje. Vėliau dirbau Klaipėdos viešbutyje, nuo indų plovėjos "iškilau" iki bufetininkės. Vėliau pastojau, ištekėjau. Po to dar dirbau sarge vienoje įmonėje... Oficialiai nedirbu jau penkiolika metų ir nenoriu. Aš nemėgstu rutinos, negaliu būti kam nors pavaldi.

Būti mama ir žmona - ar čia nėra rutinos?

Ne, jei aš to noriu, - nukerta kategoriškai. - Man niekada nebūna liūdna. Nerandu bendraminčių, kurios mane palaikytų ir suprastų. Labiausiai stebisi, kaip aš auklėju vaikus. Mano manymu, vaikas turi jaustis visavertis šeimos narys - tada bus lengva su juo gyventi. Nesuprantu tėvų, kurie už savo vaikus daro viską. Vaikas privalo mokėti šveisti grindis, siurbti kilimus, plauti indus, gaminti valgį.

Bet vaikas gali įsipjauti, nusiplikyti...

O kuris norėdamas išmokti neįsipjovė, nenusiplikė? Kitaip ir būti negali. Aš nepripažįstu žodžio "nemoku". Yra tik "nenoriu". Darysi pirmą, paskui dešimtą kartą, ir tau klosis vis geriau.

Moterys vyrus kaltina, kad jie beširdžiai, jos jaučiasi pažemintos. Tačiau mes taip juos išauklėjam. Viską nešame ant lėkštutės. Aš irgi taip moku, tačiau nedarau. Pas mus visi moka gaminti.

Akivaizdu, jog turite susikūrusi aiškų šeimos modelį.

Šeima turi vadovautis draugiškumu. Tradicinis pareigų pasiskirstymas - tai atgyvena.

Moterys dabar sakys: "Bepigu turint tokį vyrą..."

Aš vyrą turiu tokį, kokį įsivaizdavau, kokį norėjau turėti. Tačiau jo gerumu nepiktnaudžiauju, kai galiu - darau pati.

Tačiau paradui vadovaujate jūs?

Pasak brolienės, man tik reikia vėliavos į rankas - ir galiu vesti paskui save visą armiją. Aš nuo gimimo esu vadovas, žmonės aplink mane buriasi natūraliai. Buvau klasės seniūnė, vėliau - kurso. Kai nuėjau į vairuotojų kursus - ir ten buvau išrinkta vadove. Aš nebijau išsakyti savo nuomonės, tačiau nevengiu išklausyti kitus. Beje, mūsų šeimoje visi linkę vadovauti, tad kivirčų kyla. Tačiau jie trumpalaikiai.

Moterims, sėdinčioms namuose, kyla pavojus subobėti.

Aš viską moku pasidaryti pati. Vyrui juokiausi, jog pigiai atsieinu: kirpčiukus pasikerpu pati, manikiūrą, pedikiūrą darau pati, siuvu, mezgu ir visa kita...

Rankdarbius mėgstu jau labai seniai. Kai pasižiūrėdavau į mezgančią pusseserę, labai pavydėjau. Užsispyriau ir išmokau, nors mano mama tokių darbų nemokėjo ir nemėgo. Siūti anksčiau labai nepatiko. Tačiau pirmą vaiką auginau Atgimimo metais, kai trūko drabužių. Sumaniau išmokti persiūti iš senų. Dabar tai man labai praverčia, nes su tokia kompanija vyrų siuvimo mašina ant stalo reikalinga kasdien.

(Į kambarį galvą kyštelėjęs ponas Vytautas bei praneša, kad lydeka jau iškepta. Išgirdęs prašymą netrukdyti, uždaro duris.)

Iš ko išmokote to manikiūro bei pedikiūro?

Prieš trejus metus lankiau kursus - manikiūro ir makiažo.

O šukuosenos?

Turėjau draugę ilgakasę ir pyniau jai plaukus. Dar būdama studentė kirpau drauges, pešiojau antakius, dariau manikiūrą. Tada kūriau savo pirmąją šukuoseną nuotakai.

Prisipažinkite: niekada nesijaučiate vieniša?

Aš nesu vieniša. Mano gyvenimas pilnas draugų, bendravimo ir veiklos. Aš visas drauges ir pažįstamas paruošiu pokyliams. Padarau joms manikiūrą, makiažą ir šukuosenas.

Vyras tikriausiai patenkintas, kad pati auginote vaikus?

Mano vyras labai geras. Aš net nenutuokiu, kur, pavyzdžiui, pirkti mėsą ir kitus produktus... Man nebuvo sunku auginti vaikus.

Jūsų vyras dirba namuose. Jūs dieną naktį kartu. Neatsibosta?

Žmonės tuo stebisi. Mano vyras - auksakalys, namuose nuolat pilna svetimų žmonių, kurie ateina užsisakyti papuošalų ar juos remontuoti. Mano mama sako, jog tokio chaoso neištvertų, o man nieko.

Ar jūs, kaip moteris, patenkinta savimi? Nesikankinate dietomis, nenorite plastinės operacijos?..

Man gerai taip, kaip yra. Bet man tikrai gerai. Negaliu žiūrėti į perkarusias moteris. Negaliu klausytis, kai jos sako, jog geriau jaustųsi pasididinusios krūtis ar prisiklijavusios sruogas. Negi jos mano, kad taps labiau mylimos?

Reikia prisižiūrėti, tačiau ne taip liguistai. Kuo labiau save grauži, tuo kvailiau atrodai. Tarkim, aš turiu draugę, kuri nuolat pabrėžia, jog ji po 18 val. nevalgo. Aš jau specialiai atkertu, kad valgau naktį ir žinau, kur gauti, jei pritrūksta.