Loreta Averkina: "Atsiprašau, bet jūs ne mano skonio"

Kaifą... ypač, kada per miestą, garsiai paleidusi muziką, galiu lėkti 120 km/h. Malonu jausti mašiną, jos galias...

Ar pasiilgstate mašinos, kai ilgą laiką nevairuojate?

Dar ir kaip... Kai sėdi kas nors kitas prie vairo, jaučiu pavydą, nostalgiją. Vairavimas - narkotikas.

Kaip reaguodavo keleiviai, pamatę prie vairo sėdinčią moterį?

Labai keistai, ypač vyrai: "Mums geriau išlipti ar sveikus nuvešite?" O išlipdami negailėdavo komplimentų. Moterys reaguodavo ramiau. Jos tik klausinėdavo: "Kaip tu tai sugebi? Aš nedrįstu prie paprastos mašinos vairo sėsti, o tu mikroautobusą vairuoji?" Jokio žygdarbio čia nėra. Svarbiausia - pradėti. Pirmą kartą ir man kojos drebėjo.

Tarkim, mano vyras sėda į bet kurią mašiną ir važiuoja. Jam nereikia priprasti prie automobilio. Aš - priešingai. Turiu žinoti, kaip kiekvienoje sankryžoje, kiekviename posūkyje mašina elgsis. Pastebėjau, jog moterys taip dažnai automobilių nekeičia kaip vyrai.

Ar keliuose daug džentelmenų?

Mažai. Visi pikti. Vairuoju 16 metų ir tik vieną kartą maršrutinio taksi vairuotojas padėjo pasikeisti mašinos ratą.

Pažiūrėkite, kas darosi gatvėje, kai mašiną vairuojanti moteris sustoja - signalai, negražūs posakiai. Baisu! O moteris sutrinka. Tuomet galima tikėtis, jog automobilis išvis nepajudės.

Pastebėjau ir tai, jog, kai tik susipykstu su vyru, kelyje man būtinai kas nors atsitinka. Po vienos tokios avarijos grįžau namo ir sakau vyrui: "Nereikėjo važiuoti. Jaučiau, kad kažkas atsitiks".

Prie vairo reikia sėsti tik gerai nusiteikus?

Taip. Bet kartais nuotaiką sugadina ir keleiviai.

O linksmų keleivių pasitaiko?

Oi... galėčiau tiek istorijų pripasakoti... Važiuoja pagyvenusi pora. Abu išgėrę ir bamba. Po to pareikalauja nuvežti juos iki namų. Mašinoje važiuoja ir keli vaikinai. Jie paprašo sustoti. Vienas paima vyriškį, kitas - tetulę ir iškelia juos iš mašinos. Uždaro duris ir sako: "Dabar važiuojam!" Tokia keleivių pagalba labai padėdavo.

Šiaip viskas priklauso nuo to, kaip tu kalbi su išgėrusiu žmogumi. Jei kalbėsi pakeltu tonu, įvyks konfliktas. Jei keleivis pasiūlo, kur nors važiuoti, - važiuok.

Kartą į mašiną įlipo inteligentiškas vyriškis. Pradėjo įkalbinėti važiuoti į barą. Bet prieš tai jam reikėjo užsukti į namus. Pasakė adresą, o aš mandagiai paklausiau ir buto numerio. Atvažiavom iki jo namų, o jis nelipa. Paskambinau į buto duris. Jas atidarė žmona. Papasakojau, jog vyras nenori lipti iš mašinos. Moteris išėjo lauk, o vyriškis, ją pamatęs, kaip kiškis iššoko iš mašinos. Galėjau jį nuvežti į policiją, bet gražiai "pridaviau" žmonai. Su kiekvienu girtu galima susišnekėti. Saugotis reikia tų, kurie tyli.

Ar šiam darbui moteriškas žavesys padeda?

Taip, bet reikia pasisaugoti. Visada atsiranda keleivių, kurie dovanoja gėles, saldainius ir t.t. Nemėgstu koketuoti nei su keleiviais, nei su kolegomis.

Ar vyrų ieškančios moterys turėtų dirbti maršrutinių taksi vairuotojomis?

Taip. Padirbėjus vakare, buvo galima kone kiekvieną naktį susirasti draugą.

Ar draugės į jūsų darbą kreivai žiūrėjo?

Ne. Bet buvo taip: vyrai girdavo, o moterys reaguodavo priešiškai.

"Atsiprašau, bet jūs ne mano skonio"

"Jei vairuotojų neprovokuotų klientės, taksistai į šoną nenukryptų", - įsitikinęs Arūnas Vasiliauskas, aštuonerius metus dirbantis taksi vairuotoju.

Kuo ypatingas taksisto darbas?

Nėra jis ypatingas. Su kolegomis juokaujame: "Taksi - girtų žmonių mašina". Kaip ir kiekvienam darbe, taip ir mūsų, būna ir juodų, ir šviesių dienų.

Geras taksi vairuotojas turi pažinti miestą, saugiai vairuoti ir...

... mokėti bendrauti su klientais. Man patinka kalbėtis su žmonėmis. Jie papasakoja savo meilės istorijas, savo nusivylimus, nuoskaudas. Aš net žinau, kodėl žmonos pykstasi su vyrais ar, tarkim, mergina paliko vaikiną ir t.t. Reikia tik išklausyti.

Kokie žmonės dažniausiai naudojasi taksi paslaugomis?

Pirmąją grupę sudaro žmonės, kurie lipdami į mašiną saujoje laiko suspaudę 3 litus. Kiti - nesvarbu, kur juos veži, visada palieka arbatpinigių. Treti įsėda ir liepia vežti nesvarbu kur. Jie tenori važiuoti.

Ar tiesa, jog taksi vairuotojai viską mato ir žino, kas vyksta mieste bet kuriuo paros metu?

Paneigti šito negalėčiau. Žmonės skambina mums ir prašo atkreipti dėmesį į tokį ar kitokį automobilį, kuris iš jų buvo pavogtas. Ne kartą esam padėję. Kolega savo pavogtą automobilį rado net po trejų metų.

Kaip elgiatės su konfliktišku klientu?

Tam tikrose situacijose reikia būti psichologu. Konfliktų stengiuosi vengti, nes mūsų darbe galioja ta pati taisyklė - klientas visada teisus. Mano darbas - nuvežti ten, kur jis prašo. Nors dažnai situacija priklauso nuo kliento. Ypač aršūs - girti užsieniečiai. Jie galvoja, jog Lietuva - bananų šalis, kur už penkis dolerius galima nupirkti pusę Klaipėdos.

Ką darote, kai priekabiauja neblaivios moterys?

Mes, taksi vairuotojai, juokaujame - "Geriau vežti keturis girtus vyrus nei vieną neblaivią moterį". Kartą tokia įkyruolė įlipo į mašiną. Bandžiau elgtis diplomatiškai, tačiau niekas negelbėjo. Netekau kantrybės ir pasakiau: "Atsiprašau, bet Jūs - ne mano skonio". Iškart atšoko. Nežinau, gal ji įsižeidė. Tokių pasiūlymų pasitaiko gan dažnai.

Tai kalbos, kad taksistai - mergišiai, nėra iš piršto laužtos?

Tikriausiai. Priklauso nuo paties vairuotojo. Man tai užtenka žmonos. Žinoma, taksistais gali dirbti vyrai, kurių žmonos nepavyduliauja.

Jei pasiūlytų kitą darbą..?

Siūlė. Tiksliau, siūlė pereiti į kitą firmą. Nesutikau. Man ir taip gerai. Mano darbo stažas - 27-eri metai. Per tuos metus pakeičiau tik 4 darbovietes.

Kokia darbo diena paliko didžiausią įspūdį?

Anatolijaus naktis. Važiuoju gatve ir žiūriu, kažkas rieda be šviesų. Galvoju, koks idiotas čia važiuoja. Privažiuoju arčiau, įsistebeiliju, o gatve rieda šiukšlių konteineris.

O koks žmogus įsiminė?

Didžiausią įspūdį per aštuonerius darbo metus yra palikęs toks olandas. Vieną šaltą pavasario vakarą nuvažiavau prie muzikinio klubo "Prieplauka" ir kioskelyje nusipirkti kavos. Iš atplaukusio kelto išlipo žmogus su lagaminu. Laukė laukė ir, žiūriu, ateina prie manęs. Paklausė, kiek kainuos jį nuvežti į Vilnių. Kaip tyčia pamiršau anglišką žodį "trys šimtai". Užrašiau ant lapelio ir jis sutiko. Nuvažiavom į Vilnių ir atsiskaitydamas jis ištraukė 300 eurų. Puoliau aiškinti, jog man reikia 300 litų. Paėmiau 100 eurų, o likusius atidaviau. Jis ir vėl tuos 200 eurų kiša ir sako: "Neturiu litų. Malonu buvo bendrauti su jumis, o šie pinigai - dovana".

Jūsų požiūris į vairuojančias moteris.

Puiku, kad moterys gali vairuoti. Vienos daro tai profesionaliai, o kitos - tikros vištos.

Kalbino Auksė Bogužaitė