Kristina Jatautaitė: "Tėvai manęs beveik nemato..."

Nes aš neturėjau didelės konkursinės patirties - iki tol buvau dalyvavusi tik viename respublikiniame vokalistų konkurse, kuris praeitą rudenį vyko Klaipėdoje, klube "Kurpiai". Jame taip pat laimėjau trečią vietą. Tuo mano konkursinė patirtis ir baigiasi.

Konkursui pasiruošti turėjau labai greitai. Kai apie jį sužinojau, dar buvau išėjusi akademinių atostogų - netikėtai paskambino mano dėstytojas Stepas Januška, kuriam esu be galo dėkinga už pagalbą, ir viską papasakojo. Apie konkursą sužinojau, rodos, gruodžio 10 dieną, o konkurso nuostatuose buvo nurodyta visus reikalavimus įvykdyti, kompaktinį diską su savo 30 minučių trukmės demo versija išsiųsti iki gruodžio 20-osios. O aš tokio dalyko iš viso neturėjau... Laimei, atostogavau ir viską suspėjau. Staigiai nuvažiavau į Vilnių, įrašiau demo versiją ir pačią paskutinę dieną, gruodžio 20-ąją, viską išsiunčiau.

Taip susiklostė, kad Tu vienintelė šiame konkurse atstovavai Lietuvai, kaip, beje, ir estė, o latvių vokalistų buvo net keliolika...

Aš tikrai nustebau, kad daugiau lietuvių neatvyko. Maniau, dar būtinai kas nors važiuos iš Klaipėdos bei kitų miestų, juk apie konkursą buvo pranešta ir vilniečiams, ir kauniečiams. Konkursas buvo išties aukšto lygio, bet, manau, per mažai išreklamuotas.

Iš viso konkurse dalyvavo, kiek atsimenu, 15 dainininkų. Pirmą ir antrą vietas laimėjo latviai - Intars Busulis ir Ieva Kerevica. Estijos atstovei prizinės vietos laimėti nepavyko, tačiau ji man pasirodė labai stipri vokalistė. Apskritai visi dalyviai buvo stiprūs. Dėl to buvo truputį baugu. Konkurso dieną galvojau, kad man iš viso stogas nuvažiuos - tokia didelė buvo įtampa. Visų pirma, į konkursą atvykau nemiegojusi. Rygoje man reikėjo būti 9 valandą ir vienintelis man tikęs autobusas buvo tas, kuris važiavo iš Šiaulių. Tad mane tėtis 3 valandą nakties vežė į Šiaulius. O kai atvažiuoju, dar vienas "siurprizas": traukiant burtus aš išsitraukiau 2-ąjį numerį... Viena vertus, vienai pirmųjų dainuoti gerai - padainuoji, ir viskas, esi ramus, lauk rezultatų. Tačiau juk yra tikimybė, kad žiuri tave pamirš. Todėl po burtų traukimo man kinkos ėmė drebėti dar labiau.

Kokių atsiliepimų sulaukei iš konkurso žiuri?

Mane labai palaikė latvių konkurso dalyvių (beje, su jais labai susidraugavome) artimieji, draugai. Smagu buvo sulaukti komplimentų: "per nugarą šiurpas eina tavęs klausantis". Ir iš organizatorių, žiuri narių sulaukiau daug pagyrimų.

Neseniai po akademinių atostogų grįžai į džiazo vokalo studijas Klaipėdos universitete. Ką nuveikei per atostogas?

Ėjau atostogų, nes pusę metų praleidau Londone. Tiesiog pasitaikė geras šansas išvažiuoti, pamatyti pasaulio, užmegzti ryšius muzikos srityje, galų gale - išmokti anglų kalbą. Londone aš ir dirbau, ruošiau kavytę, - šypsosi.

Šiuo metu įtemptai ruošiesi "Eurovizijos" nacionaliniam finalui? Kaip vertini Amberlaifo šansus šiame konkurse?

Tai, aš padėsiu Amberlaifui kaip pritarianti vokalistė. Daug dirbame, siekiame paties geriausio rezultato. Atsižvelgiant į tai, kaip mes dirbame, manau, šis atlikėjas yra realus pretendentas į "Euroviziją".

Tu su grupe "Cappella'A", kurioje dainuoji, taip pat išbandei jėgas "Eurovizijos" atrankoje, tačiau jums nepasisekė. Nenuliūdai?

Ne, mums tai buvo gera pamoka. Gyveni ir mokaisi. Nesame visiškai patenkinti savo pasirodymu. Tikėjomės, kad viskas bus kiek kitaip. Tačiau mūsų grupė yra palyginti jauna, viską darėme vieni, savo jėgom. Ir taip, manau, nuveikėme nemažai.

Kaip apskritai jūsų grupei sekasi įgyvendinti kūrybinius planus?

Gerai, judame į priekį, o tai juk svarbiausia - negalima sustoti vietoje. Dabar daugiausia jėgų skiriame dainininkės Rositos Čivilytės projektui - su grupe rimtai ruošiamės jos aukšto lygio gyvo garso koncertui, kuris vyks Vilniuje kovo viduryje. Mes dalyvausime koncerte kaip pritariantys vokalistai ir kaip grupė. Tad dabar esu tokia užimta, tiek visko reikia padaryti, kad tėvai manęs beveik nemato.

Kada pajutai norą dainuoti - kaip ir dauguma dainininkų, vaikystėje?

Ne visai. Iš pradžių mokiausi groti smuiku, po to - fleita, po to mokiausi dirigavimo - mokydamasi E. Balsio menų gimnazijoje vis keičiau specialybes. Ir staiga iš viso sugalvojau porą metų pailsėti nuo muzikos - išėjau iš gimnazijos. Per tuos dvejus metus aš supratau, kad noriu. Baigusi mokyklą iš karto stojau į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą. Rimtai dainuoti nesimokiau iki studijų, tačiau gimnazijoje lankiau chorą.