Kristina ir Tomas Kaminskai: "Viskas prasidėjo nuo treniruočių..."

Kristina: - Iki vedybų ir po jų mes su Tomu beveik nesportavome. Gal tik tiek, kad palaikytume puikią savijautą. Aš nuo mažens šokau ir ištekėjusi bei pagimdžiusi dukrą dar ilgokai gailėjausi, kad nebegaliu vaikščioti į repeticijas ir vykti į gastroles. Paauginusi tris mėnesius mažylę, pradėjau jausti, kad man žutbūt reikia pajudėti. Į šokius, maniau, ištekėjusiai moteriai, kaip ir netiktų eiti, tada nusprendžiau užsirašyti į vieną iš sporto klubų. Tada jų Klaipėdoje buvo vos keli.
Tomas: - Man visai patiko Kristinos idėja nors trumpam išeiti iš namų ir trupučiuką atitrūkti nuo šeimyninių rūpeščių. Juk vyras namuose būna tik retas svečias, o moteriai tenka visas krūvis. Bet buvau maloniai nustebintas, kai po mėnesio žmona grįžo iš treniruotės ir pati nustebusi sako, kad jai pasiūlė trenerės darbą.
Kristina: - Po metų gimė mintis bandyti patiems kurti savo verslą.
Tomas: - Aš labai greitai susidomiu įdomiomis idėjomis ir stengiuosi jas realizuoti. Kai buvau jaunas, imdavausi įvairiausių verslų, bandydavau jėgas įvairiose srityse. Mudu abu su Kristina, baigę vidurines mokyklas, nesiryžome rinktis studijų aukštosiose mokyklose. Mes pirmiausia sukūrėme šeimą, susilaukėme dukters, pradėjome kurti verslą ir tada abu supratome, kad be aukštojo mokslo prapulsime.
Kristina: - Ir, manau, neapsirikome. Aš dabar studijuoju Kauno kultūros akademijoje ir labai džiaugiuosi galėdama trenerės darbą derinti su studijomis, kurios man tikrai labai reikalingos. O Tomas - ką tik "iškeptas" magistras, baigė Klaipėdos universitete verslo studijas. Beje, jis dar ir liberalas, kaip politikas, dar visai "šviežias", bet norai ir siekiai jo tikrai dideli. Tomas ir mane kalbina stoti į Liberalų sąjungą, bet aš tokiam žingsniui dar nepasiruošusi.

Šiandien moterų sporto klubas "Kitonija" - populiariausias Klaipėdoje?

Tomas: - Iš tiesų mes stengiamės pasiūlyti kuo daugiau paslaugų ir naujovių.
Kristina: - Klube dirba trenerės, sakyčiau, savo darbo "maniakės". Jos iš visų jėgų stengiasi, kad moterys įgautų pasitikėjimo ne tik savimi, bet dar ir pasitikėtų jomis - kaip draugėmis. Norėčiau mestelti akmenuką į vyrų daržą: dažnai jie savo moteris suglumina, priekaištauja dėl netobulos figūros, nors patys savikritiškumu ir atkaklumu nepasižymi. Siurbčioja alų, varto laikraščius ar žiūri televizorių ir kritikuoja moteris...
Tomas: Klubo moterys ne tik sportuoja, jos pasėdi pirtelėje, pasidegina soliariume, dažnai po treniruočių dar ilgai šnekučiuojasi. Moterys taip susigyvena, net gimtadienius švenčia drauge. Smagu matyti draugišką kolektyvą ir klientes, kurios laikui bėgant tampa kaip šeimos narės.

Ar pakanka laiko dukrai Gintarei? Juk į klubą išeinate anktų rytą, o grįžtate sutemus?

Kristina: - Čia ir yra didžiausia mūsų bėda. Būna, išeinu į darbą - ji dar miega, grįžtu - jau miega.
Tomas: - Bet mes poilsio dienomis stengiamės kompensuoti dėmesio trūkumą. Juolab kad ir pati Gintarė labai užsiėmusi: gyvena šokio pasaulyje. Ji lanko pramoginių šokių būrelį. Nors labai didžiuojasi mūsų klubu, tačiau jame apsilanko retai.