Jolita Kraniauskaitė: "Laisvės paukštė atskrenda tik vieną kartą"

Vasarą, kuomet Vokietijos banko "Nord/LB" viceprezidentas Svenas Herlynas ir bankui "Nord/LB Lietuva" vadovaujantis Tomas Biurkle manęs paklausė, ar nesutikčiau prisidėti prie jų komandos, tai priėmiau kaip komplimentą. Sužinoję, jog esu baigusi filosofijos studijas ir su bankininkyste niekada neturėjau nieko bendra, didelei mano nuostabai, ramiai atsakė: "Filosofai ir teisininkai gali dirbti bet kurioje srityje". Ir vėliau prisipažino, jog būtent mano filosofinis išsilavinimas jiems ir padarė įspūdį.

Rugpjūčio pradžioje po pakartotinio pokalbio su "Nord/LB Lietuva" vadovu Tomu Biurkle, supratau, jog šis pasiūlymas tikrai rimtas. Spalio pabaigoje buvau pakviesta į Kopenhagą, į naujojo banko įvaizdžio kūrimo seminarą. Manęs buvo paprašyta padaryti pranešimą apie bankų filialų įvaizdžio kūrimą. Šis mano pranešimas jiems pasirodė labai įdomus. Tos dvi dienos, praleistos drauge su būsima banko komanda, dar kartą patvirtino, jog mano sprendimas nėra klaidingas.

Sprendimą priėmėte neskausmingai?

Labai labai skausmingai. Gyvenau nuostabų gyvenimą. Turėjau mėgstamus darbus, mylimą vyrą ir sūnų šalia. Toks gyvenimo modelis man buvo priimtinas ir jis visai būtų tikęs iki žilos senatvės. Tikrai nieko nenorėjau ir nežadėjau keisti. Todėl šis pasiūlymas man buvo šokas. Jis apvertė ne tik mano, bet ir artimų žmonių gyvenimus aukštyn kojomis.

Kodėl ryžotės didžiulei permainai?

Nurimus aistroms pradėjau mąstyti blaiviai. Prisiminiau indėnų posakį Kastanedos knygoje: "Laisvės paukštė atskrenda tik vieną kartą gyvenime". Ir tik nuo tavęs priklauso, ar sugebėsi ją pagauti.

Ar kada nors buvote sulaukusi panašių pasiūlymų?

Ne. Tai gal čia ir yra laisvės paukštė? Nusprendžiau ją pagauti. Kitas labai svarbus faktas - amžius. Visa banko komanda, kurioje dirbsiu, yra jauni žmonės. Šiandien man dar pasiūlė, o rytoj?.. Man tuoj keturiasdešimt metų. Kritinis amžius pradėti kopti karjeros laiptais. Kitaip sakant, dabar arba niekada.

Kaip jaučiatės palikdama jaukius namus?

(Juokiasi.) Jaučiuosi taip, lyg vėl važiuočiau į Maskvą studijuoti filosofijos. Mūsų komandą sudaro žmonės, atvykstantys iš įvairių pasaulio šalių. Iš pradžių viename name gyvensime trys moterys: norvegė, vokietė ir aš. Tokios sąlygos primena bendrabutį. Bet nebaugina manęs nei buitis, nei naujas darbas. Labiausiai jaudina tai, jog Danijoje neturiu nei kokio draugo, nei pažįstamo. Metu save į ekstremalią situaciją, kur viskas nauja ir nepažįstama. Tai iššūkis pačiai sau.

Ne tik išsilavinimas, bet ir patraukli išvaizda moteriai skina karjeros kelius, sutinkate?

Tuo metu, kai mane pastebėjo "Nord/LB Baltic Sprint Cup" bankų vadovai, negalėjau pasigirti žavesiu. Buvau susivėlusi, apsigaubusi striuke, permirkusi nuo lietaus... O be to, naujo darbo perspektyvas man piešė ne vienas, o du vadovai.

Vis dėlto ar čia nesama naujos meilės arba simpatijos?

Net šiek tiek liūdna, jog nėra nei naujos meilės ar abipusės simpatijos, - juokiasi. - Tuomet man būtų daug lengviau adaptuotis naujoje šalyje.

Vienas "Vakarų ekspreso" skaitytojas internete išreiškė susirūpinimą, kaipgi toliau klostysis jūsų santykiai su gyvenimo draugu Klaipėdos apskrities administracijos vyriausiuoju gydytoju Valdemaru Anužiu. Manau, kad toks klausimas kyla ne vienam klaipėdiečiui... Ar sutiktumėte į jį atsakyti?

Su Valdu gyvenome kaip šeima septynerius metus. Tai ilgas laiko tarpas. Mūsų išsiskyrimas sudėtingas ir skausmingas. Bet gal laikas ir atstumas iš tiesų sudės taškus ir parodys, ar tvirta mūsų meilė, ar labai esame vienas kitam reikalingi. Visi metai, praleisti drauge, buvo ramūs ir harmoningi. Išsivežu pačius gražiausius ir geriausius prisiminimus. Galų gale gal reikia prisipažinti, jog palieku vieną potencialiausių jaunikių Klaipėdoje...

Kodėl per septynerius metus taip ir nesusituokėte?

Prisipažįstu: aš nesiryžau dar kartą padėti antspaudą pase. Norėjau absoliutaus tikrumo.

Nesate tikra dėl savo jausmų?

Turbūt kad nesu. Net pati nežinau, kas manyje stabdo šių santykių įteisinimą. Negaliu racionaliai paaiškinti, bet bijau vedybų, bijau dar kartą ištarti "taip". Netgi kreipiausi į astrologę... Pirmoji mano santuoka buvo gana mistinė. Susapnavau sapną. Pamačiusi jį sapne, pasakiau, kad tas žmogus bus mano vyras.

Antrą kartą tokio sapno nesapnavote?

Ne, gal todėl ir delsiu, dar vis laukiu. Nors pagal mano asmeninį astrologinį horoskopą Valdas yra būtent tas vyras, kurio reikia mano revoliucinei sielai.

O ką sūnus sako apie naują jūsų gyvenimo vingį?

Jis man pritaria.

O jeigu nepritapsite svetimoje šalyje?

Visko gali būti. Gal grįšiu verkdama atgal. O gal patrauksiu laimės ieškoti į šiltus kraštus. Labiausiai norėčiau po kelerių metų grįžti į Klaipėdą su didžiuliu patirties ir naujų idėjų lagaminu. Nors palieku Klaipėdą, ji visada bus pats mieliausias miestas. Ir būdama Danijoje stengsiuosi padėti savo miestui. Jau dabar turiu nusipirkus bilietą į Lietuvą sausio pabaigai. Nešiosiuosi šį bilietą kišenėje.