Išradėjas Aleksas Pašilis: "Esame tik dalelytė Visatos proto"

Pokalbininkas tikino visą gyvenimą buvęs "technikos žmogus" - nuo pat paauglystės domėjęsis radiotechnika. Šios mintys niekur nedingo net ir padarius nedidelę pertrauką - kai nusprendė pakeliauti.

Kaip kilo jūsų trečiojo išradimo - išilginio judesio elektros generatoriaus - idėja?

Pradėjau galvoti apie energijos problemas, kurios visame pasaulyje darosi vis aktualesnės. Vieną gražią dieną pagalvojau, kiek daug energijos turi kiekviena jūros banga. Atsiritusi viena didesnė jūros banga galėtų įžiebti šviesą visoje Klaipėdoje, jeigu sugebėtume tą energiją tinkamai pasiimti.

Tada pradėjau galvoti, kaip būtų galima padaryti paprastą konstrukciją, leidžiančią tą energiją pasiimti. Pasaulyje buvo prigalvota labai daug bangų elektrinių, tačiau su liūdesiu tenka konstatuoti, kad praktiškai jas visas jas sulaužė štormai. Atominę energetiką žmonija prisitaikė gyvenimui, nors ir ne visai saugiai, o štai vandenyno bangavimo energija yra tokia didžiulė, kad jos įsisavinti žmonės kol kas nesugeba. Paradoksas - energijos per daug, kad būtų galima ją panaudoti.

Taigi vėl ėmiausi eksperimentų. Po poros metų kasdienio eksperimentavimo visgi radau labai tinkamą variantą ir jį patentavau.

Pasaulyje egzistuojantys tiesiaeigio judesio generatoriai yra labai netobuli. Techniškai viskas įgyvendinama, bet konstrukcijos - itin sudėtingos ir brangios. Mano uždavinys buvo rasti paprastą ir patikimą konstrukciją. Tokią ir pagaminau.

Kaip pavyko pasiekti norimą rezultatą?

Reikėjo labai daug valios. Žaidžiau su ritėmis, magnetais, jų laukais, įvairiomis kombinacijomis, ir vieną dieną, prisipažinsiu - visai atsitiktinai, atradau, kad labai efektyviai veikia būtent toks magnetinių laukų sujungimas. Užtrukau apie metus, kol pagaminau rimtesnį parodomąjį pavyzdį. Dukra Rūta, baigusi vadybą, suprato, kad tai ateityje gali būti labai reikalingas daiktas, todėl susisiekė su Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutu, parengė projektą, kreipėsi į Europos Sąjungą - ir gavome finansavimą. Dabar vykdomas projektas "Išilginio judesio elektros generatoriaus pritaikomumo bangų elektrinėms galimybių studija".

Pirmasis pusmetis praėjo daugiausiai įvairiems paruošiamiesiems darbams. Pagaminau tris variantus jau patobulinto generatoriaus. Patobulinus pavyko sutaupyti medžiagų, o tai, suprantama, mažina savikainą.

Kur šis generatorius gali būti pritaikytas?

Šitas daiktas bangų keliamąją galią pavers į elektros energiją. Jis gali krauti ant kranto stovinčius akumuliatorius, gali būti taikomas pakrantėms ar molui apšviesti. Vienu žodžiu, gali būti taikomas visur, kur reikalinga elektros energija. Jeigu pasieksime konstrukcijos nedidelę savikainą, tai bus pigiau net už vėjo energetiką.

Tai ne vienintelis jūsų išradimas.

Šiuo metu patentavimo stadijos yra jau ketvirtasis. Kai prasidėjo generatoriaus projektas, prie jo prisidėjo ir KU Jūrų technikos fakulteto Elektrotechnikos katedra, vadovaujama doc. Eleonoros Guseinovienės. Dalis studentų atlieka pas mane praktiką. Studentų prašau, kad pagal mano brėžinius pagamintų vienokį ar kitokį modeliuką. Visai neseniai, prieš kokią savaitę, studentai pagal mano brėžinius pagamino sukamojo generatoriaus modelį, kuris pranoko visus mano lūkesčius. Jis toks efektyvus, kad eksperimento metu neatlaikė mechaninės detalės ir jis subyrėjo, bet parametrus užfiksuoti suspėjome. Apie tokį efektyvų generatorių aš nesu girdėjęs. Jis galės būti sėkmingai taikomas vėjo elektrinėms ir kitose srityse. Jis taip pat patentavimo stadijos.

Visada tie varžteliai galvoje sukasi. Tik viena problema - kankina chroniškas pervargimas. Žmogus juk dirba ne tik tada, kai fiziškai ką nors daro. Aš dirbu turbūt visas 24 valandas per parą. Ryte atsibudus ir geriant kavą staiga į galvą ateina geri techniniai sprendimai. Vadinasi, protelis ir per naktį dirba be poilsio.

Ar lengva būti išradėju Lietuvoje?

Per paskutinius 500-700 metų padėtis dėl atradimų ir išradimų iš esmės nėra pasikeitusi. Prieš 500 metų, jeigu žmogus ką nors išrasdavo ar atrasdavo, turėdavo su demonstracine įranga važinėti iš miesto į miestą, kviesti žmones į centrinę aikštę ir demonstruoti savo atradimą arba išradimą. Kitaip niekas nefinansuodavo, karalius nekreipdavo dėmesio, didikai taip pat investuoti nenorėdavo. Turėdavo daryti išvažiuojamąjį cirką. Padėtis nėra pasikeitusi. Ką nors išradęs ar atradęs, privalai ir neturėdamas lėšų gaminti reikiamus modelius. Kol jų niekam nepademonstruoji, kol nepadarai išvažiuojamojo cirko, kol niekam nerodai prikišamai, - nieko nebus. Gali rodyti brėžinius, aiškinti patento idėją, tačiau niekam tai nerūpės.

Paprastai visus biurokratinius reikalus tvarko ne technikos žmonės, o vadybos specialistai ar panašiai. Kalbant su tokiais žmonėmis, jie protingai linksi galvomis, bet žiūrėdamas į jų akis matai, kad nieko nesupranta. Prasideda susirašinėjimai, prašymai pagaminti vos ne visą planuojamą daiktą, kviečiami ekspertai, vertinantys charakteristikas, tik tada svarstoma ir t. t.

Jeigu reikalai išradėjui pajudėtų nuo to momento, kai jis padarė mažą modeliuką ir patikrino techninę idėją, ir jei kas nors būtų Lietuvoje suinteresuotas skatinti pavienius išradėjus, mes labai greitai eitume į priekį. Bet biurokratija yra biurokratija. Pavieniams išradėjams nėra jokių galimybių gauti finansavimą, nesvarbu - iš ES ar vietinio biudžeto. Arba pats turi būti turtingas, arba turėti, kas finansuoja privačiai, bet tada parduosi sielą visam gyvenimui. Nes jeigu bus daromas patentas, tai išradėjui liks gal 10 proc. nuosavybės, o investuotojai pasiims liūto dalį.

Lietuvoje yra daug įvairių pavienių išradėjų, kurie sukonstruoja, pagamina gerus daiktus, bet jie taip ir guli jų sandėliukuose. Norėdamas prieiti iki gamybos, žmogus laksto, įrodinėja, šneka, kol galų gale baigiasi pinigai, energija, ir dažnai labai geras daiktas taip ir lieka privačiame sandėliuke.

Kiek tokių daiktų guli jūsų sandėliuke?

Man pavyko dalį išradimų išnešti į dienos šviesą. Kas užsiliko, jau galbūt nebe taip efektyvu, kad būtų būtina demonstruoti.

Savo sandėliuką pradėjote krauti dar paauglystėje. Kaip į tokį pasirinkimą reagavo šeima?

Tėvai reagavo labai teigiamai. Užsiėmiau radiotechnika, konstravau visokius lempinius įrenginius. Kartais koks nors elektrolitas sprogdavo virtuvėje su dideliu griausmu antrą valandą nakties, bet tėvai buvo patenkinti, kad nelakstau su kitais paaugliais nežinia kur.

O dabartinė šeima? Sakėte, jog visą laisvalaikį skiriate technikai. Šeimai netrūksta dėmesio?

Kiekvienoje šeimoje yra ta pati problema: moterys vyrams kelia neįmanomus reikalavimus. Jos nori, kad vyras uždirbtų daug pinigų ir kad visą laiką būtų namuose. Kaip suderinti tai, - nė vienas vyras dar neišrado.

Tikrai gerai, kad žmona palaiko mano išprotėjusias idėjas ir visada tikisi, kad mes iš to galėsime pragyventi. Iš dalies taip ir yra: man dabar moka tikrai neblogą atlyginimą.

Ar jūsų galvoje vien technika, ar turite ir kitokių pomėgių?

Anksčiau turėjau labai daug visokiausios veiklos, bet pastaruosius porą metų tikrai vien technika galvoje.

Anksčiau domėjausi sportiniu buriavimu. Gana sėkmingai dalyvaudavau Lietuvos regatose. Ir dar daug visokių užsiėmimų turėjau, tačiau visų vardyti nebūtina.

Domitės induistine filosofija ir panašiais dalykais. Kaip tai susiję su technika?

Jau labai seniai pastebėta, kad jeigu žmogus ilgai galvoja apie kokį nors klausimą, tai atsakymą jis šiaip ar taip gauna. Kai kurie asmenys, tarp jų buvo ir pats Einšteinas, perėjo į tokį lygmenį, kai Visatai pasiuntę tinkamai suformuluotus klausimus, atsakymų sulaukdavo pačiais netikėčiausiais būdais. Gali išgirsti frazę per radiją, gali rasti laikraščio skiautę ant šaligatvio, arba perskaitysi sakinį - ir suprasi, jog tai yra atsakymas į tau rūpimą klausimą.

Šitą metodą pasaulyje naudoja labai daug žmonių. Tiesiog jis nėra populiarinamas, apie jį nėra daug kalbama. Taip pat ir aš naudoju tokį metodą, ir man, kaip ir minėjau, ryte atsikėlus netikėtai ateina atsakymai, techniniai sprendimai.

Labai įdomiai yra pasakęs visų laikų pats įžymiausias išradėjas Nikola Tesla: "Viskas, ką aš padariau, ką aš išradau, yra ne mano." Jis, būdamas genijus, suprato, kad informacija į jo smegenis, į jo sąmonę ateina iš kažkur kitur, kad tai nėra jo asmeninis nuopelnas, kad jis yra tik dalelytė Visatos proto, kaip ir kiekvienas iš mūsų.