Gintaras Čičiurka: "Klaipėdai reikia jaunų architektų"

- Per šią savaitę suderinome tris projektus: biuro pastato su kavine Birutės g. 1, taip pat biurui skirtą pastatą prie Santuokų rūmų, Stasio Šimkaus g.13, bei trisdešimt dviejų butų gyvenamojo namo Statybininkų prospekte 7b. Tai šviežut šviežutėliai projektai, pagal juos tuoj prasidės statybų darbai. Taip pat pagal mūsų bendrovės "A 405" paskutiniuosius projektus ką tik duris atvėrė automobilių salonas "Toyota" Tilžės gatvėje, šiomis dienomis užbaigtas statyti trisdešimt šešių butų namas Varpų gatvėje bei statomas biuro pastatas Minijos g. 90.

- Jūs garsėjate kaip kūrybinga, produktyviai dirbanti architektų grupė. Kas ta bendrovė "A 405" ir kokie jūsų projektuoti statiniai puošia uostamiestį?

- Tarp Klaipėdos projektuotojų buvome pirmieji, įkūrę uždarą akcinę bendrovę 1991-aisiais, tačiau susibūrėme anksčiau. Dirbome "Komprojekte", vienoje patalpoje, o ant kabineto durų buvo užrašyta 405. Taigi šis skaičius ir architektų žodžio pirmoji raidė tapo firmos pavadinimu. Beje, ir kitose šalyse tokio tipo pavadinimai ne naujovė. Architektai Valdas Janulis, Saulius Plungė ir aš esame firmos savininkai. Mums talkina dar viena architektė ir konstruktorė. Per vienuolika darbo metų sukūrėme daugiau kaip šimtą mažų ir didelių projektų - nuo buto interjero iki Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios, Prieš pradėdami ją projektuoti specialiai važiavome į Lenkiją pasižiūrėti kolegų projektuotų tikybos namų. Pasirinkome senos ir naujos architektūros derinį. Beje, niekada neapsiribojame tik profesionaliu projektavimu, vengiame sauso darbo. Dažnai dalyvaujame ir projektų konkursuose, kurie leidžia pasitikrinti savo jėgas. Beje, vienas labiausiai vykusių mūsų projektų yra cheminė valykla Minijos gatvėje, netoli naujosios perkėlos. Tai to laikmečio, kuomet buvo projektuojama, tarsi mūsų firmos vizitinė kortelė.

- Architektas, suprojektavęs pastatą, dar negreit jį užmiršta...

- Reikia išspręsti daugybę techninių dalykų. Po to numatyti baldų ir šviestuvų išdėstymą, santechninę dalį... Man labai įdomi ta darbo dalis, kai projektas pradedamas įgyvendinti. Statyba - tarsi naujos gyvybės gimimas. Taip įsijauti į darbą, kad nieko aplinkui nematai. O kai "kūdikis" gimsta, atiduodi jį pastato savininkui. Šis atsiskyrimas mane liūdina. Stengiuosi pro pastatą nevažiuoti tris keturis mėnesius.

- Kokios architektūros tendencijos Klaipėdoje, Lietuvoje?

- Šiuo metu Lietuvoje trūksta architektūrinių atradimų. O naujausios technologijos, medžiagos į mūsų šalį ateina vėliau. Literatūra padeda žengti su naujausiomis architektūros tendencijomis, todėl mūsų firma daug lėšų skiria užsienio literatūros prenumeratai. Konkursai irgi padeda rasti naujų idėjų. Kai mes atvažiavome į Klaipėdą, prieš septyniolika metų, uostamiestyje buvo daug garsių architektų - Kraniauskas, Arkušauskas, Tiškus ir kiti. Dabar norėtųsi, kad į Klaipėdą ateitų dirbti nauja projektuotųjų karta. Jaunimo projektai būna švieži, juose daug naujų idėjų. Tai leistų pasitikrinti ir savo jėgas, būtų su kuo palyginti.

- Kodėl po studijų pasirinkote uostamiestį?

- Visus mus tris į šį kraštą suviliojo žmonos. Visi trys vedėme studijų metais. Taip mes, aukštaitis, žemaitis ir dzūkas, atsidūrėme arčiau žmonų gimtųjų vietų. Mano žmona Daiva - neringiškė. Jos tėvai gyvena Juodkrantėje. Mudu auginame dvi dukras. Žmona - daugelio mano idėjų bendraautorė. Jos patarimai labai įdomūs. Apskritai esu dėkingas likimui už žmoną.

- Turbūt nėra architekto, nesvajojančio gyventi savo suprojektuotame būste...

- Tokią svajonę turėjau dar studijų metais. Jau tuomet įsiminė dėstytojo pasakyta mintis, kad žmogus turi gyventi ne tik horizontalų, bet ir vertikalų gyvenimą, t. y. būsto erdvė turėtų tęstis per kelis aukštus. Namo nepasistačiau, bet turiu dviejų aukštų būstą. Mano butas yra su palėpėmis. Tad svajonę įgyvendinau. Turėjau dar vieną svajonę, kurią taip pat realizavau. Studijuodamas dažnai pamanydavau, kad būtų puiku dirbti sau - mūsų džiaugsmui, tai ir darome.

- Norint kūrybingai ir produktyviai dirbti, reikia mokėti ir pailsėti. Ar poilsiaujate savaitgaliais?

- Savaitgaliais nedirbame. Ir stengiamės juos pradėti nuo penktadienio vakaro. Mėgstam su žmona nueiti į kiną, užsukti į barą, kavinę. Taip pat lankomės koncertuose, kituose renginiuose, važiuojame į Vilnių. Dažnai būname Juodkrantėje pas žmonos tėvus. Važinėjame dviračiais. Žodžiu, ilsimės pagal metų laikus: grybaujame, čiuožinėjame, slidinėjame...

- Žmonės dažniausiai poilsiauja vasarą. Jūs taip pat?

- Šiemet jau šeštą kartą mūsų šeima poilsiaus Aukštaitijos nasionaliniame parke. Tai jau tradicija. Važiuojame kelios šeimos. Plaukiame valtimis iš Palūšės, nakvojame vis kitoje stovyklavietėje. Apiplaukę ratą upeliais ir ežerais vėl grįžtame į Palūšę. Anksčiau važinėjome slidinėti į kalnus. Reiktų atgaivinti šį smagų poilsį.