Gamtos kelyje - su mylimu mokytoju

Norėjau prisiminti savo moksleivius - tuos geruosius, kurie paliko pėdsakus ne tik mokyklos istorijoje, bet tapo žinomi gydytojai, mokslininkai ir gamtininkai. Norėjau, kad jie patys prisimintų savo kelio pradžią ir kad apie juos sužinotų visuomenė. Ir šiandien sutinku mieste savo buvusius mokinius. Džiaugiuosi, kad netgi tie, kurie nebuvo mėgiami mokytojų, išaugo puikiais žmonėmis.

Ar lengva buvo gauti mokyklos vadovo pritarimą įrengti zoologijos sodą... mokykloje?

Man pasisekė, nes pradėjus mokytojauti, direktorius Jurgis Banaitis (dabar jis - žinomas mokslininkas, knygų ir žodynų autorius) savo kabinetą užleido paruošiamajam biologijos kabinetui, jautė, kad mokiniams trūksta erdvės. Ir mes jame įrengėme mikrošiltnamiuką.

Vytauto Didžiojo gimnazijoje, anuomet vadintoje Donelaičio vidurine mokykla, daugelį metų buvo gyvasis kampelis, mažasis zoologijos sodas, kuriame gyveno gulbės, gandras. Aštuoniolika metų laikėme net dvi bičių šeimas. Su vyresniųjų klasių moksleiviais selekcininkais sukryžminome rudąją lapę su juodsidabriu patinu iš Kretingos žvėrininkystės ūkio. Atsivesti hibridai nustebino unikaliais rezultatais.

Aš galvoju, kad vien iš vadovėlių neišmokstama pažinti ir mylėti gamtą, gyvūnus. Vaikai turėtų stebėti natūralią gamtą, nes ji kiekvienam žmogui duoda daugiau nei kas kitas.

Jūs su jaunaisiais ekologais net sudarėte ateities prognozes apie gamtos užterštumo pasekmes.

Praeis keli šimtai metų, aplinka bus švaresnė, bet žmonių mirtingumas - kur kas didesnis, nes bus pažeistas genetinis žmogaus kodas. Mūsų sudarytos diagramos atspindi realią situaciją - pasaulyje daugėja radiacijos, žūva planktonas, vyksta erozija pajūryje, jūros, vandenynai teršiami ne tik nafta ir kitomis nuodingomis medžiagomis, kontinentuose nyksta miškai, savanos, plečiasi dykumos. Viena, ką žmogus gali padaryti, tai sodinti augalus - tai maistas ir vaistas. Ir gamtos turtų išlikimas priklausys ne tik nuo pasaulio valstybių vadovų, bet ir nuo visos žmonijos, visuomenės, moksleivių pagalbos jai.

Jūs su savo mokiniais išties daug nuveikėte gamtos labui.

Dalyvavome Žaliųjų judėjime, Melnragėje šakų juostomis tvėrėme kopas. Man brangiausia tai, jog iš mūsų mokyklos sode užaugintų ąžuolų daigelių prie "Atžalyno" gimnazijos buvo pasodintas ąžuolynas. Mūsų mokiniai daug prisidėjo mieste kuriant žaliuosius kampelius, daugino skruzdėlynus.

Ar gerbiamam mokytojui dar liko neįmintų gamtos paslapčių?

Norėčiau dar daug ką pažinti, o ypač - patyrinėti ir pažinti žemės gelmes, kuo kvėpuoja ir kaip pulsuoja žemė - mūsų motina.