Ernesta Juškaitė: visada šalia grožio

- Ne, nieko panašaus... Buvau bjaurusis ančiukas. Man buvo 12-13 metų, buvau paauglė, nerangi, spuoguota, nelaiminga ir, atrodo, nesuprasta. Mama mokė mane taisyklingos laikysenos, ir taip, ir anaip stengėsi, kol jai trūko kantrybė. O mama kaip tik turėjo draugę, kuri buvo laimėjusi "Misis Lietuva" titulą. Ji ir rekomendavo man, kur eiti ir išmokti to moteriškumo, kaip sakant, "apsiplunksnuoti". 14 metų pradėjau lankyti grožio studiją, kuri mane sukūrė kaip asmenybę, kaip moterį, išmokė elegancijos, laikysenos, išugdė supratimą apie grožį. Viso to mokiausi pas tų laikų šios srities pradininkę Vidą Žukauskienę. Pas ją ir pradėjau gražintis (šypsosi. - Aut. past.).

- Kokiuose konkursuose ir renginiuose tau teko dalyvauti?

- Renginiai jau praktiškai nesuskaičiuojami. Dalyvavau daugybėje madų šou, alternatyvios mados festivalių. Pirmasis grožio konkursas vyko "Klaipėdos" viešbutyje. Dabar atrodo keistokai, kad konkursas vyko viešbutyje, bet tada tai buvo kažkas tokio. Buvo renkama "Mis bikini" - ir aš ja tapau. Tai buvo pirmoji sėkmė, didžiulis paskatinimas.
Kai buvo kviečiamos merginos į grožio konkursą "Mis gintarinė karūna'95", jau galėjau drąsiai dalyvauti. Jaučiausi drąsiai ant scenos, leidau sau išbandyti jėgas didesniame renginyje, kuris taip pat buvo sėkmingas. Nugalėjau, o taip pat pelniau "Mis publikos" nominaciją. Konkursas vyko Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume.
Po ilgos pertraukos, norėdama save patikrinti - kiek nepasenau, kiek dar mano burtai veikia (šypsosi. - Aut. past.) - nutariau dalyvauti "Mis stiliaus" konkurse. Buvau išrinkta draugiškiausia dalyve.

- Kaip atsitiko, kad pradėjai organizuoti gražiausios klaipėdietės rinkimus?

- Kartą sutikau vienos modelių agentūros vadovę. "Pasibėdavojom", kad aplinkui apstu gražių merginų, o tos pačios gražiausios daug metų kaip ir nėra. Ji paklausė, ką veikiu. Atsakiau, jog ieškau veiklos - be to grožio pasaulio gyventi nebegaliu, su jauniklėmis lankyti studiją ir mokytis vaikščioti kaip ir nebėra reikalo, o kažką savo daryti dar prisibijau, nes dar ir kitoje srityje dirbu. Taip netrukus ėmėm bendradarbiauti ir dabar kartu su kolektyvu kuriame bendrą "kūdikį" - grožio konkursą. Esu kupina iniciatyvos ir entuziazmo surengti ką nors gražaus. 3 kartus per savaitę repetuojame su merginomis, mokomės būti scenoje, gražiai vaikščioti ir t.t. Paruošti merginas konkursui nelengva. Bandau su kiekviena susidraugauti, padėti joms atsiskleisti.

- Palygink, kas įdomiau - ar pačiai dalyvauti konkurse, ar jį organizuoti?

- Aišku, kai pati dalyvauji, pasisemi nemažai adrenalino, juk kovoji už savo pergalę, bet kol kas dar negaliu pasakyti, kas geriau, nes konkursas dar neįvyko... Bet man labai patinka. Todėl tai ir darau.

- Turbūt tau jau nesinorėtų viso to palikti, tavo gyvenimas neatsiejamas nuo grožio?

- Taip. Nenoriu palikti, nes jaučiu, kad galiu būti naudinga. Tai tampa gyvenimo būdu. Tai ne tik maivymasis prieš veidrodį - tai ir sportinės treniruotės, ir bendravimas, ir laikysena, ir makiažo pamokos...
Man patinka, tuo labiau kad esu moteris - o juk visos moterys nori būti šalia grožio, visada būti gražios, spindėti.

- Žinia, kai kurie žmonės apie modelius atsiliepia ne itin gražiai: "Na ką jos ten, vaikštinėja podiumu, demonstruoja visiems savo šlaunis... Tai tuštybė". O ką tu apie tai galvoji?

- Neigiamos nuomonės galbūt yra tie, kurie su tuo gerai nesusidūrė. Arba tokį įspūdį susidarė apie tas merginas, kurios nenuoširdžiai, ne iš širdies dirba. Aš manau, kad merginos, kurios tai daro dėl savęs - kai kurios dirba tik dėl pinigų, pramogos - atiduoda visas savo jėgas, tai nėra tuštybė. Bent jau kiek teko susidurti su modeliais, gražuolėmis, jos neleidžia viso savo laiko prie veidrodžio pudruodamosios nosytę ar dailindamos nagučius. Jos gyvena normalų gyvenimą, o grožis yra kaip saviraiška. Taip, kaip dailininkai kuria paveikslus, merginos galbūt piešia ant savęs; skulptorius kuria formas, o mes - modeliuojame drabužius... Visa tai nėra tuščia ir antgamtiška, toks gyvenimas. Juk negali būti apsileidusi, privalai pasitempti, tuo labiau kad gyvenimas vos ne džiunglės - nugali stipriausias. Mūsų, moterų, ginklas juk yra grožis. Mes juo naudojamės. O ta, kuri nesinaudoja, kažkuo pralaimi.

- O tu pati daug dėmesio skiri savo išvaizdai, jos puoselėjimui?

- Makiažą pasidarau per 7 minutes, o sporto - aerobikos, darbo su treniruokliais - nepriskiriu prie grožio puoselėjimo. Kai toks gyvenimo būdas, sportas - tas pat, kas ir valgymas (juokiasi. - Aut. past.).

- O dietos? Dar viena dažna nuomonė, kad manekenės nieko nevalgo ir nuolat laikosi dietų...

- Tai labai bloga nuomonė, kuri kartais mane įžeidžia. Tiesiog valgau tai, kas patinka, ko man reikia. Stengiuosi maitintis sveikai, o kitiems tai "užkliūna". Juk jeigu man gerai... Apskritai tos dietos - labai išpūstas reikalas: "To negalima, čia tiek daug kalorijų" ir pan. Manau, iš šimto gal tik dvi merginos taip preciziškai skaičiuoja kalorijas ir liguistai mąsto.

- Užsiminei, kad studijuoji?

- Taip, Klaipėdos universitete studijuoju verslo vadybą. Dabar esu "nerami siela", labai noriu turėti savo verslą, tad studijuoju, o kai baigsiu, bandysiu įgyvendinti savo tikslą.

- Galbūt įkursi modelių agentūrą ar ką nors panašaus?

- Kol kas dar neatskleisiu planų, kol jie neįgyvendinti - tebūnie paslaptis. Tačiau modelių agentūrų, grožio salonų mieste jau užtenka. Norisi padaryti ką nors kitokio, kad būtų įdomu ir reikalinga visiems. Studijas baigsiu žiemą. Jau esu įgijusi buhalterės specialybę, o dabar turėsiu ir verslo vadybos diplomą. Tai labai reikalingos žinios, kurios tikrai pravers.

- Ką dar veiki, dirbi kur nors?

- Taip, dirbu statybų versle. Mes statome gyvenamųjų namų kvartalą "Žaliasis slėnis". Esu vyriausioji finansininkė. Labai dažnai tenka bendrauti vyriškomis temomis - žvyras, blokai, asfaltas, plytos ir panašiai (juokiasi. - Aut. past.). Tai netradicinė veikla, bet aš, kaip moteris, dirbdama tokį darbą turiu daug pranašumų. Anksčiau esu dirbusi transporto - krovinių pervežimo - srityje, taigi, jei susidarydavo eilės leidimams gauti ar dokumentacijai susitvarkyti, mums, žinoma, eilių nebūdavo...

- Papasakok apie laisvalaikį. Galbūt užsiimi dar kokia nors vyriška veikla?

- Na, paveikslus ant sienų namie pakabinu pati, vinių niekas neįkala (juokiasi. - Aut. past.). O šiaip... Daug keliauju, mėgstu slidinėti, važinėtis dviračiu, pabūti gamtoje. Patinka atitrūkti nuo miesto šurmulio - jokių mobiliųjų telefonų, nieko... Mėgstu labai skaniai pavalgyti ir kitiems pagaminti. Jei gera nuotaika, o šaldytuve yra produktų, būtinai gaminu. Anksčiau megzdavau, dabar jau tam nebėra laiko. Skaitau. Mano gyvenime įvyko šioks toks lūžis - pradėjau domėtis netradicine medicina, feng shui, reiki ir kt. panašiais dalykais. Galbūt dar reikia savyje ką nors pakeisti, patobulinti, tad koncentruojuosi ties vidine energija.

- O kaip šeima?

- Ne, aš dar netekėjusi, bet turiu draugą. Draugaujame septynerius metus. Jei kas paklausia apie vedybas, mes dažniausiai tai juokais nuleidžiam - sakom, jog šiais laikais tuoktis nemadinga (juokiasi. - Aut. past.). Aš pritariu nuomonei, kad antspaudas pase nieko nekeičia.