Iš tiesų ta riba tarp mokytojo ir draugo yra labai trapi. Kartais noras būti atviram, nuoširdžiam gali būti ne taip suprastas. Bet man pavyko rasti tą ribą, ir su mokiniais bendrauju kaip mokytojas-draugas.
O merginos neperžengia šios trapios ribos?
Nepastebėjau. O gal ir nenoriu pastebėti. Akivaizdžiai simpatijų nereiškia.
Tikriausiai esate nuolat užsiėmęs.
Atspėjote. Visa darbo savaitė būna tokia užimta, kad tikrai nėra kada atsipalaiduoti.
Vadinasi - savo darbo fanatikas?
Žinau labai paprastą tiesą - siekti užsibrėžto tikslo. Aš žinau, kad mano arkliukas yra ekonomika, ir aš siekiu maksimumo. Man patinka su mokiniais dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose...
Ar įmanoma tiksliųjų mokslų išmokti, jeigu nesi jiems gabus?
Jeigu vaikas turi polinkį į kitus dalyku, niekada jo neverčiu valandų valandas sėdėti prie matematikos. Ir savo mokiniams, ir auklėtiniams bandau įskiepyti, kad rinktis reikia tik pamėgtą dalyką. O matematikos tokie vaikai turi išmokti tik pagrindą. Gaila žiūrėti į tuos mokinius, kurie ar patys, ar tėvų verčiami renkasi matematiko kelią, nors šioje srityje yra silpni. Ir baigę aukštuosius mokslus jie visada liks nuošalyje tų, kurie turi matematikos neginčijamų gabumų.
Kaip manote, kada mokytojui ateina laikas atsisveikinti su mokykla?
Tai lemia žmogaus charakterio savybės. Svarbu, kad jis norėtų žengti į priekį. Manau, kad mokytojas gali būti su vaikais tik tada, kai jis yra tarp jų. Kada pedagogas atsiduria šalia mokinių, nuošaly, tada bendravimas tampa nenormalus. Vaikai tai labai greitai pajaučia ir nustoja gerbę.
Pasirinkote mokytojo, o ne ekonomisto duoną. Retas kuris vyras taip pasielgtų.
Mano šeimoje labiausiai buvo gerbiamos mokytojo ir mediko profesijos. Be to, mokykloje labai domėjausi matematika.
Kaip pats sutarėte su mokytojais?
Neturėjau jokių problemų, gal tik pradinėse klasėse, kol dar nebuvau susiformavęs. O vėliau man sekdavosi su jais užmegzti draugiškus santykius.
Kodėl kitiems vaikams nesiseka? Kodėl mokiniai ima bijoti mokytojo, mokyklos?
Aš tokią baimę pavadinčiau donkichotiška. Bijo neaišku ko. Bet, kita vertus, aš galiu kalbėti tik apie matematikos baimę, kuri man atrodo nepagrįsta. Kodėl mokytojas kelia baimę?.. Nežinau, aš nesu to patyręs.
Nepažįstate kolegų, kurie nuolatos yra blogos nuotaikos?
Čia profesionalumo klausimas. Jei aš savo mokiniams demonstruočiau savo blogą nuotaiką, negalėčiau savęs gerbti.
Jūs berods dešimtokų auklėtojas?
Taip. Su jais pradėjau bendrauti nuo penktos klasės, todėl dabar vieni kitus neblogai pažįstame. Su vaikinais pamėtome kamuolį, vykstame į iškylas...
... prie laužo alaus bokalą išlenkiate?
Ne, kol kas tik kokakolos. Alaus gal vėliau, kai suaugs. Aš dar nebūsiu pasenęs.
Ar jūsų auklėtiniai kreipiasi bėdai ištikus?
Galiu pasigirti, kad taip.
Ar tėvams labai skundžiate?
Mano taktika tokia: bėdas ir sunkumus išsisprendžiame patys, o tėvams pasakoju tik gerus dalykus. Ir vaikams gerai, ir tėvai patenkinti. Šiaip su tėvais reikėtų daugiau pabendrauti. Deja, ne visi randa laiko ateiti ir paklausti: "kaip tas mano vaikas?"...
Rašyti komentarą