DJ Mindaugėlis: "Dabar esu šeimos žmogus"

Mindaugėlis pasakojo, jog tikrąją gimtadienio dieną visada skiria tėvams, tačiau susodinti tūkstančio draugų prie stalo neturi galimybės. Be to, vyro manymu, didžėjus gimtadienį turi švęsti savo gimtojoje aplinkoje - naktiniame klube. Būtent todėl jau šiandien į "Kiwi" klubą pasveikinti Mindaugėlio kviečiami visi jo gerbėjai. Šventėje dalyvaus Kastis Torrau, Marius Ivanoff, Andrius Alien, Manchini, Uncle Roll. DJ Mindaugėlis pasakojo, jog per 30 metų sukaupė didžiulį užtaisą teigiamos energijos, todėl vakarėlio dalyviai tikrai neliks nuvilti.

30 metų - apvalus skaičius, kurio pusę skyrei didžėjavimui. Kaip klostėsi tavo karjera?

Įtaką padarė bendra kultūra, tuo metu vyravusi Lietuvoje. Tais laikais buvo itin populiarios mokyklos diskotekos. Kiek vėliau pradėjau groti priešais karininkų namus įsikūrusiame apleistame pastate, kurį daugelis vadindavo "Getu" arba "Kalėjimu". Mažame Klaipėdos "undergroundo" pasaulėlyje tai buvo labai populiari vieta. Viskas ten vykdavo nelegaliai. Nebuvo jokio baro, o įėjimą saugodavo skinai. Sulaukdavom ir policijos pareigūnų, ir gaisrininkų, kurie pavasarį, prasidėjus atodrėkiui susiimdavo už galvų, mat manė, kad vandens užlietame pastate nėra saugu. O mums atrodė, kad viskas gerai, kad taip ir turi būti.

Po poros metų pradėjau dirbti klubuose Klaipėdoje, Kaune. Vilnius nebuvo toks populiarus. O po to viskas peraugo į didžiuosius renginius, kurie prasidėjo prieš 8-9 metus. Pradžia buvo kiek mažesnės apimties ren4giniai, galų gale virtę į "Nokia plug in" ar "Pure future".

Tau teko aplankyti nemažai pasaulio šalių. Ar galėtum palyginti Lietuvą su kitomis šalimis muzikiniu aspektu?

Kitur yra daugiau melomanų, bet reikia atsižvelgti į tai, jog ten, kur aš lankiausi, miestai turėjo nuo 3 iki 27 milijonų gyventojų. Atvirai pasakius, negalima galvoti, kad nuvažiavus į Majamį, ten randi pasaką. Ne, pas mus klubai yra kur kas gražesni. Tačiau, aišku, garso ir apšvietimo sistemų nepalyginsi. Kitose šalyse stipriai žengta į priekį ir kol mes pasivysime, užtruks. Juk klubinė kultūra ten vystosi nuo 1985-90-ųjų metų, o pas mus geriausiu atveju prasidėjo 1998. Mes teoriškai esame 8 metais atsilikę. Visgi per pastaruosius penkerius metus padarėme didelę pažangą ir kai kuriose vietose lenkiame labai daug Europos šalių.

Ar lietuviai imlūs naujovėms?

Aš manau, kad tai yra pateikimo klausimas. Tai, kas nauja, kas aštru ausiai, pojūčiams, skoniui, kvapui, niekados žmogaus nėra priimama iš karto. Bet kai jis pabando dar kartą, ir trečią, ir ketvirtą, galiausiai priima naują dalyką.

Tave vadina įvairiai, pavyzdžiui, plokštelių virtuozu. Kaip pats save pavadintum?

Geras klausimas. Šiais metais viename iš didžėjų čempionatų, kuriame dalyvavau kaip komisijos narys, buvau truputėlį nusivylęs jaunimu, kuris visiškai nėra imlus naujovėms. Save galėčiau pavadinti eksperimentatoriumi. Aš negroju vieno stiliaus, o labai platų spektrą. Daugiausia dėmesio skiriu ne komercinei pusei, o atmosferos sukūrimui, nes tik jos dėka gali ką nors padaryti.

Kažkada save vadinai daugiausiai Lietuvoje uždirbančiu didžėjumi. Ar taip gali pasakyti ir šiandien?

Kaip didžėjus, manau, kad esu penketuke. Dabar didžėjai per daug nereklamuoja savo uždarbio. Anuo metu, kai per keturias savaites dirbdavau 12 ar 14 vakarų, kas būdavo be proto didelės apimtys, galėjau leisti save taip vadinti. Dabar yra kitaip. Dabar yra šeima. Stengiuosi jai skirti pakankamai laiko.

Ar didžėjaus darbo galima išmokti?

Aš manau, kad tai yra amatas. Negali tiesiog atsistoti ir groti. Tu turi to dalyko kokius 7-8 metus mokytis. Tik praktikos dėka šiais laikais gali atlaikyti 5-6 valandas darbo - tai nėra lengva.

Manęs dažnai klausdavo, kur aš išmokau didžėjauti. Kai aš pats paprašiau vieno didžėjaus, kad jis mane išmokytų, jis mane pasiuntė "ant trijų raidžių", o po to pasakė stebuklingus žodžius, kuriuos aš iki šiol sakau visiems: stovėk, žiūrėk ir mokykis.

Dabar esi šeimos žmogus. Papasakok apie savo šeimą.

Labai džiaugiuosi, kad 30 metų jubiliejaus proga Dievas ėmė ir padovanojo man sūnų. Kad ir kiek buvo "super" vakarėlių, man didžiausias pasiekimas šiais metais - sūnaus gimimas. Majui dabar jau 7 mėnesiai. Esu be proto laimingas žmogus.

Visi įsivaizduoja, kad jeigu esi didžėjus ar šiaip sukiesi muzikiniame pasaulyje, atsiradus šeimai viskas turi dingti. Aš galiu visiškai tą dalyką paneigti, nes kiekvienas žmogus yra asmenybė ir kiekvienos šeimos požiūris į gyvenimo būdą skirtingas. Mums viskas sekasi pasakiškai.

Kaip auklėsi savo sūnų? Gal norėtum, kad jis sektų tavo pėdomis?

Aš galvoju, kad pamatą apie tai, kas yra muzika, jam vistiek suteiksiu. Tačiau jam paliksiu visišką laisvę, kai jis rinksis, kokią muziką klausytis ir ką gyvenime veikti.