Deivis: "Mylėti moterį reikia kasdien, o ne kartą per metus"

Vaikelio besilaukiančiai porai šis laikotarpis yra ypatingas - laukia nauji potyriai, nauji įspūdžiai.

"Labai gerai jaučiuosi - nėra jokių baimių, tik nekantrumas. Manau, tas ypatingas ryšys tarp mūsų su vaikeliu jau yra atsiradęs, - visus vakarus jį kalbinu. Internetu atsisiuntėme ir filmuką apie mažo žmogučio gyvenimą įsčiose, - vis pasižiūrime, kurios stadijos esame", - patikina Deivis.

Ir kokios gi? "Jau beveik beveik... Gimdysime ne per Valentino dieną, bet jau yra paskutinė stadija", - paslaptingai šypsosi Renata.

Ji prisiminė, kai vienas žmogus jos yra paklausęs: kaip tave čia Deivis palieka vieną namuose ir vis išvažiuoja į Klaipėdą repetuoti? (Deivis dalyvauja televiziniame projekte "Chorų karai" - red. past.)

"Bet juk nėštumas - tai nei liga, nei invalidumas, - stebisi Renata. - Neturiu gulėti lovoje ir laukti, kol mane kas pamaitins. Negaliu ramiai namuose išsėdėti, todėl dažnai kur nors išlekiu."

Deivis džiaugiasi, kad Renata nėra kaprizinga. Kol kas jis nejaučia kokio nors pokyčio - ji yra tokia pati kaip ir anksčiau.

"Jaučiuosi naujai, visiškai kitaip negu kai laukiausi Vanesos. Kiekvienas vaikelio laukimas yra vis kitoks: smalsu, kaip tas vaikutis atrodys, kokios jis bus lyties, ko jam gali prireikti ir panašiai..."

Vaikelio lyties Renata nežino, daktaro nė karto nesiteiravo. "Mes laukiame vaiko, ir svarbiausia, kad jis būtų sveikas. O ar tai bus berniukas, ar mergaitė, ar gal ir trynukai, mums visiškai nesvarbu", - šypsosi Renata.

(Beje, paprašytas patvirtinti arba paneigti gandą, kad ketina parduoti būsimos atžalos nuotraukas, Deivis pyktelėjęs atsako su juodu humoru: "Rašykite taip: kad mes parduosime ne nuotraukas, o patį vaiką".)

Deivis prisipažįsta, kad nemoka kurti lopšinių: "Gal atsiradus vaikeliui kartu su Renata ką nors jam paniūniuosime".

Renata tikina, kad auklės niekada nesamdytų: "Jeigu man reikėtų kur nors išlėkti, vaiką galėčiau paimti su savimi. Be to, manau, ir Deivis atrastų kokį pusvalandį ar valandėlę pabūti su vaiku. Kam tos auklės?"

To nenorėtų ir Deivis. Jau dabar darbus jis stengiasi susidėlioti taip, kad gimus vaikeliui galėtų su juo praleisti kuo daugiau laiko, tačiau nemano, kad visiškai juos pristabdys, nes juk reikia iš kažko gyventi. Be to, visuomet šalia septynerių metų auklė, kuriai mokėti nereikia.

"Mano dukra Vanesa labai laukia vaikiuko, nors iš pradžių buvo vaikiškų baimių, kad jį labiau mylėsime negu ją. Bet dabar ji jau renka mažyliui kraitelį", - šypsosi Renata.

Deivis bendraudamas su Vanesa išmoko kantrybės, mat mergaitė po pusę valandos jam daro šukuosenas, džiaugiasi, kad dar nesugalvojo kirpti ir plaukų.

"Žiūrėjau kaip į gražią mergą"

Ilgą laiką slėpdami savo santykius jiedu erzino aplinkinius ir žurnalistus. Gal buvo taip: darėsi reklamą savo duetui, tačiau, geriau vienas kitą pažinę, užkibo ant pačių užmesto kabliuko - vaidino porą, ja ir tapo?

"Iš tokių dalykų darytis reklamą būtų mažų mažiausiai absurdiška. Mes neprivalėjome niekam nieko aiškinti.

Didžiausia blogybė buvo ta, kad Renata priklausė mados pasauliui. Grožiui niekada neteikiau didelės reikšmės, man daug svarbiau buvo tai, kas yra žmogaus viduje, jo galvoje. Tad į Renatą iš pradžių ir žiūrėjau kaip į gražią, bet tuščią mergą. Tada mes nei turėjome apie ką kalbėti, nei ką. Kol Renata buvo labai graži, tol ji man buvo neįdomi. Kai truputį supaprastėjo, žiūriu, įdomesnė pasidarė", - juokiasi Deivis.

Jis įsitikinęs, kad į modelius besiveržiančios merginos iškart pretenduoja į atitinkamų vyrų sluoksnį. "O aš niekada nebuvau turčius ir tikriausiai niekada pagal savo specialybę juo nebebūsiu", - atvirauja jis ir prisipažįsta, kad net pietaujant restorane nė viena jo mergina neprašė apmokėti sąskaitos.

"Tikriausiai mano merginos būdavo labai protingos", - šypsosi jis. "Tik nė vienos protingos neliko šalia, visos jos išsilakstė", - juokiasi Renata.

Paklausus, kuris už kurį mokėjo pirmąkart vakarieniaujant restorane, susimąsto. "Man atrodo, kad tada kiekvienas už save užsimokėjome. Man niekada nebuvo priimtina restorane tyrinėti meniu ir užsisakyti pačius brangiausius patiekalus, kad vėliau vyrui atneštų didžiulę sąskaitą. Man smagiau sumokėti už abu arba atskirai už save", - sako Renata.

Nieko keista, mat tai, kad dabar jie yra kartu, kažkada lėmė Renatos atkaklumas. "Na, žinai, ji buvo aršiausia kada nors mano sutikta mergina. (Juokiasi.) Aš esu labai kuklus, nebūčiau išdrįsęs žengti pirmojo žingsnio, - šypsodamasis prisipažįsta Deivis. - Kita vertus, aš dar jaunikaitis, man dar visa jaunystė prieš akis, o tavoji jau eina į pabaigą. (Juokiasi.) "Jo, aš visais metais vyresnė už tave", - šypsodamasi jam atsako žavioji Renata.

Talentas

Visų nuostabai, televizijos projekte atsiskleidė ypatingas Renatos muzikinis talentas. Pasirodo, ir pats Deivis turi mums nežinomų gabumų. Kaip pats sako, jis yra kietas virtuvėje. Ir netgi svarsto, kada nors baigti kokius virėjų kursus. To jis išmoko iš tėvų: jo mama gerai ruošdavo valgyti, tėtis - rečiau, bet prie puodų taip pat labai sėkmingai sukdavosi. Labai mėgsta pomidorų pastą ir makaronus su įvairiomis jūros gėrybėmis. Jeigu ruošia žuvį, stengiasi, kad tai ir būtų žuvies skonio patiekalas, - į jį nesuberia visų spintelėje rastų prieskonių. Jam atrodo, kad lietuviai į patiekalus deda per daug visokių prieskonių.

Vestuvės

Deivis: Kažkodėl visi mane puola, kad aš štai nevedu nėščios Renatos. O kodėl to niekas neklausia Renatos? Gal tai ji nenori tekėti? Mes gi tokie ne vieninteliai, tokių porų kaip mes Lietuvoje yra daugybė.

Renata: Nėra taip, kad santuokos mums nereikia, - tiesiog šitam žingsniui reikia pasiryžti labai rimtai ir užtikrintai. Kita vertus, nenoriu su didžiuliu pilvu žengti prie altoriaus, noriu atrodyti gražiai, noriu gražios šventės. Noriu jaustis gerai, o ne po pusės valandos sakyti: "Einu aš prigulti, o jūs čia sau linksminkitės". Viešai neskelbsime, kada vyks mūsų vestuvės, tačiau tikrai nesislėpsime po skėčiais ir neužsidarysime už bažnyčios vartų. Tikrai bus graži šventė, per kurią visiems bus gera ir smagu.