Danas Andriulionis: "Pykti - sunkus darbas, todėl net kiaulystę priimu kaip pamoką"

- Šeštadieniais vienas karaliauju dirbtuvėje. Po pusiaudienio mielai nueinu į Parodų rūmus, užsuku į menų galerijas. Noriai pažiūriu naujus spektaklius. Aišku, vasarą poilsis būna kitoks: prie namų yra nemažas žemės sklypas, patinka "darželyje" pasikapstyti, lauke išsikepti dešrelių, atsigerti kavos... Tik gaila, kad seniai beplaukiau jachta.
Praėjusi vasara buvo puiki tuo, kad turėjau progos dalyvauti plenere prie Luksto ežero. Čia mes ne tik puikiai padirbėjome, bet ir turėjome įdomių susitikimų. Vienas iš jų - kelionė į Biržuvėnų kaimelį, kuriame gyvena Aldona Simonavičiūtė, etnografijos ir krašto kultūros puoselėtoja. Už tai ji buvo ką tik apdovanota Gedimino ordinu. Mes žavėjomės ne tik Simonavičiūtės sukurtu muziejumi ir jos sodyba, kurioje pasijunti lyg būtumei Japonijoje, bet ir asmenybe.

Kokiuose pasaulio kraštuose buvote?

- Teko palakstyti po Europą: buvau Paryžiuje, Vienoje, Liuksemburge, Prahoje, Lenkijos Rytprūsiuose ir kituose miestuose. Tačiau jokia kelionė neatstos jaunystės meilės - Pamyro, Tian-Šanio ir Altajaus kalnų.

O kurį žemės kampelį būtinai norėtumėte nukeliauti?

- Į Himalajus. Esu įsitikinęs, kad taip ir bus.

Kokie jūsų gyvenimo įvykiai buvo įsimintiniausi?

- Trejus metus gyvenau ant jūros kranto Melnragėje. Tuomet neturėjau kur gyventi ir Romas su Lile leido įsikurti jiems priklausančiose valdose be jokio užmokesčio. Tie metai daug davė mano sielai ir mintims. Vėliau buvo netikėtas pasiūlymas, suteikęs galimybę išlįsti iš "andegraundo" - dirbtuvės rūsyje. Vietoje jos galėjau įsigyti neblogą dirbtuvę su langais. Na, o neseniai laimėjau konkursą ir tapau... pedagogu. Prisipažinsiu - išsigandau, nes niekada nebuvau dirbęs tokio darbo. Bet dabar - smagu, labai padėjo pritapti puikus Siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos kolektyvas.

Kokie žmonės jums imponuoja?

- Kūrybingos asmenybės, nesvarbu profesija. Tokiems žmonėms atleidžiu net charakterio minusus.

- O ko neatleidžiate?

- Pykti - sunkus darbas, todėl net kiaulystę priimu kaip pamoką.

Kokių pats turite silpnybių?

- Pamatau gražias moters kojas - pasidaro silpna, užuodžiu gero kepsnio kvapą - taip pat silpna. Žodžiu, aš - silpnybių rinkinys.

Ką manote apie bohemą šiandien?

- Jaunystėje buvo "teatrabario" ir "Bohemos" kavinės... Šiandien esu įsitikinęs, kad bohema - intelektualios asmenybės dvasios laisvės sąvoka.

Kas jums gyvenime sukuria pastovumo jausmą?

- Kūryba, šeima, draugai, tik ne pinigai ir ne daiktai.

Apie ką niekada nekalbate?

- Apie bohemos užkulisius, vyną ir nuostabias merginas.

Kas jus galėtų nustebinti?

- Paradoksas - kuo daugiau žinai, tuo didesni atsiveria nežinomybės klodai. Bet tai nuostabu.

Pastaraisiais metais rengėte daug savos kūrybos parodų. Ko imsitės artimiausiu metu?

- Turiu porą pasiūlymų užsienyje ir tiek pat Vilniuje, bet apie projektus nenoriu kalbėti iš anksto - bijau "prisikarksėti".