Bronė Švitrienė: "Ištreniruotas kūnas pats prašosi šokio"

Disciplina turi būti. Už salės ribų ji visai kitas žmogus: jautri, nuoširdi, jai patikime savo mergiškas paslaptis. Ji kaip daugiavaikė mama, auginanti vien dukras. Gastrolėse, treniruotėse su grupe praleidžiame daugiau laiko, negu su savo artimaisiais, - sakė šokėjos.

Ar tik atėjusios į grupę jautėtės bjauriaisiais ančiukais?

Meninę, arba atletinę, gimnastiką lankėme nuo šešerių metų. Mes jau buvome gulbės. Tik naujokes trenerė vadina "jauniklėmis", - juokėsi merginos. Kiekvienai yra sudarytas individualus meniu, o kepsnių ir pyragaičių gali tik sapne paskanauti. Tiesa, prieš varžybas gauna juodojo šokolado.

Ar nenusibosta vyriškų jėgų reikalaujantis trenažas, liejamas prakaitas, kojų raiščių patempimai ir kitos traumos?

Ištreniruotas kūnas pats prašosi šokio, fizinio krūvio. Laisvą valandėlę žaidžiame krepšinį, - atsako merginos, kurias vadovės balsas nubloškia į salės vidurį it vėjo gūsis.

Vaikystėje mergaitės svajoja apie romantiškas profesijas: balerinų, pramoginių šokių šokėjų. Kokios merginos gali rinktis atletinę ritminę gimnastiką?

Labai anksti mergaitės baigia meninės gimnastikos užsiėmimus. Įstojusios į universitetą, jos dar pačiame jėgų žydėjime, ir mūsų komandoje gali išreikšti save. Kai pragyvenusi Vilniuje dvidešimt metų, atvažiavau čia, man labai trūko to sostinės kultūrinių renginių olimpo, dinamikos, tad ir subūriau perspektyvias merginas iš Gamtos, Ekonomikos, Pedagogikos ir Kūno kultūros fakultetų. Iš savo istorijos ir kūno kultūros studijų Pedagoginiame institute laikų šilčiausiai prisimenu tai, kad šokau tautinių šokių ansamblyje "Šviesa" - tai buvo patys gražiausi jaunystės metai.

Bet kuo Jus taip traukia ritminė ir atletinė gimnastika?

Tai yra žmogaus ištvermės matas. Apsirenk geriausių mados dizainerių drabužius, pasidaryk įmantriausią makiažą, bet jeigu tavo kūnas bus suglebęs, to nepaslėpsi. Vis dėlto sveikas kūnas iš tolo trykšta grožiu, jėga, ir tada tu puoši drabužį, o ne jis tave.

Išmuštruotame kūne gyvena stipresnė dvasia. Ši savo ruožtu įkaitina kūną it geležį. Mano mergaitės ne visada turi sveikatos, bet jos turi išeiti į sceną, į aikštę šypsodamos, nes ant kaktos nėra parašyta, kad turi temperatūros. Treniruotės, paskaitos, gastrolės užgrūdina. Mes neturime laisvalaikio. Komandoje visko būna, negali sakyti, kad visada sutampa nuomonės, bet stengiamės išlaikyti pusiausvyrą, kad nesklistų bloga energija.

Amazonių karalystė... Juk merginoms būna visokių dvasinių audrų, kartais jos paklaikusios nuo meilės.

Man gyvenimas suteikė tam tikrą balansą: turiu du sūnus, du vaikaičius, bet nė vienos mergaitės. Šios merginos yra mano dukros, visa marga puokštė, ir joms išlieju savo meilę. Vienas sūnus yra buvęs stalo tenisininkas, Lietuvos rinktinės narys, kitas - buvęs krepšininkas ir lengvaatletis. Vyras Donatas - universiteto profesorius, matematikos mokslų daktaras.

Oho, tai apie ką judu kalbatės?

Apie viską, - juokiasi moteris. - Jeigu kas sako, kad matematikai - sausi, tai noriu atsakyt, kad mano vyras yra baigęs muzikos mokyklą. Jis muzikuoja. Ir dar jis - sportininkas, žaidęs stalo tenisą ir krepšinį universiteto rinktinėje.

Tai gal ir šokėjas? Poroje nešokote?

Ne, bet gal dar sugalvosime... Kita vertus, jau ir užtenka to šokio. Namuose ir sodyboje auginu gėles, ir jų rūšių su metais tik daugėja. Purenti žemę vienumoje man yra relaksacija - po triukšmingų varžybų įtampos, minios žmonių.

Be abejo, vyras mane palaiko, jaudinasi prieš konkursus dėl mūsų sėkmės, bet aš labiau linkusi būti savarankiška. Kas bus, jeigu vienas kitą apkrausime savo problemomis? Kai ką pasilieku tik sau.

Jūsų ritminių šokių grupė karjerą pradėjo kaip krepšinio klubo "Žalgiris" palaikymo grupė. Krepšininkai lepina jus dėmesiu?

Jiems labiau rūpi rezultatai. Bet šokėjų labai reikia žiūrovams, per varžybų pertraukėles jie arba kartu su jomis atsipalaiduoja ir džiūgauja arba liūdi. Jeigu į "Eurolygą" perkami bilietai - tai ne vien varžybas pažiūrėti, bet ir į krepšinio šou, todėl mūsų kartelė aukštai pakelta. Kartais parinkdama muziką, galvoju, kad ji tai jau "veš", o išeina atvirkščiai. Žiūrovai skiriasi; tarkime, kauniečiai išrankesni, jiems labiau patinka lietuviška muzika, vilniečiai nori įvairesnės, klubinės. Bet, kaip sakoma, savame kieme pranašas nebūsi. Užsienyje labai gera: tik išeiname - ir žiūrovai iškart itin šiltai palaiko.

Ar "striksės" turi atrodyti seksualiai?

Aišku, šokėjos turi uždegti žiūrovą, bet seksualumas labiau tinka barui, o mums - įvairiapusiškumas. Sunkiau būtų pasakyti, kokiose šalies šventėse mes nešokome... Tačiau šokti go-go ar kankaną merginoms draudžiu ne dėl moralinių nuostatų. Mes tam neturime laiko.

Baltijos šalių šokių grupių konkurse, vykusiame Tartu (Estija), tapote čempionėmis. Ar Jūs kūrėte ir choreografiją?

"Sumiksavom" keletą akrobatinių šokių, pasirinkome įvairiapusišką stilių. Labai sudėtinga, bet norėjosi parodyti viską, ką galim. Ir, aišku, patekome į finalą. Dabar mes paruošėme numerį su batutu (dedame kamuolį į krepšį), to niekas Respublikoje dar nedarė. Marčiulionis sakė, kad ir visoje Europoje to dar nematė.

Iš pat pradžių viską dariau pati, bet kai išplaukėme į tarptautinius vandenis, kviečiuosi choreografus iš šalies. Nes neįdomu virti savo sultyse, vienas stilius nusibosta, reikia ir šiuolaikiško, novatoriško judesio, nors kompozicijų idėjas sugalvoju pati.

Kai "Eurolyga" skelbė palaikymo grupių konkursus, iš 23 Europos šalių komandų mes laimėjome II vietą, o pirmos buvo Maskvos CSKA merginos. Perėjome atranką ir pasauliniame krepšinio čempionate. Nugalėjome konkurentus - "Eurovizijos" nugalėtojus "LT United". Vilniaus miesto savivaldybė mus išsiuntė šokti Europos krepšinio veteranų varžybose, vykusiose Hamburge. Pastaruoju metu atsivėrė galimybės, nors negalime pasigirti aplankiusios begalę šalių. Visur esti povandeninių srovių...

Ar komandos merginos, tapusios čempionėmis, neišpuiko?

Oi ne, mano panelės iškart po pergalės nusileidžia į žemę. Tegu kiti jas pastebi, o ne pačios save iškelia į žvaigždes. Aišku, jos turi savigarbą, net gatvėje nepanašios į išsipusčiusias barbes, kurios slepia vidinę tuštumą ir nemoka sakinio suregzti. Mano merginos - išmintingos.

Merginos jaučia kietą Jūsų ranką...

Ar jos taip sakė? Ar aš tironė? - juokiasi. - Na, taip, pastebiu jų kiekvieną priaugtą gramą, yra ta problemytė. Kalbamės ir gražiuoju, ir piktuoju. Reikia mylėti tai, ką darai, ir jausti tuos, kurie šalia. Jie svarbesni už tave. Jeigu ne merginų palaikymas, gal būčiau viską metusi. Jų pažadai man padėti, prašymai su ašaromis akyse dirbti toliau padėjo peržengt save. Vienu metu jau sakiau, kad viską mesiu. Juk susiduriu su visokiais sunkumais... ir finansiniais, ir su nuovargiu. Nesu visąlaik ant sparnų.

Su kuo save palygintumėte, jeigu reikėtų apibūdinti kaip žmogų?

Manau, kad esu savimi, tad neverta su kuo nors lyginti. Vieną dieną galiu būti žaibas, kitą - ryto rasa, o trečią ištirpsti mylimojo saulėje. Kaip edelveisas ant uolos. Nors, kaip sakiau, man netrūksta kovingumo. Gėlelė galėtų sutrupinti uolą...