Aušra Lėlienė: "Rožės man - visas gyvenimas"

Ponios Aušros pasididžiavimas - rožės 'Tee time' (lietuviškai - 'Laikas arbatai').

"Šias rožes reikia uostyti, kai geriama arbata", - sako gėlininkė.

"Tai didingos, karališkos rožės, atsparios viskam - net ir žiemos šaltį perneša, nereikia daug dangstyti", - su meile apie savo augintines kalba A. Lėlienė.

Ši ypatingų rožių veislė, kaip ir daugelis kitų, į A. Lėlienės sodybą atkeliavo iš Vokietijos. Gėlininkė didžiuojasi turinti Vokietijoje gyvenančią draugę lietuvę, kuri, kaip ir ji, neabejinga gėlėms. Ponia Bronė labai padeda kolekciją gausinti. Rožių veisles, anot A. Lėlienės, reikia pirkti atsargiai, turgaus prekeiviais pasitikėti ji nepataria - gali apgauti.

Naujas veisles gėlininkė gauna ir iš kitų šalių; pavyzdžiui, yra gavusi dovanų iš Latvijos.

Gėlės - ir eilėraščiuose

Prieš dvidešimtį metų pradėjusi kolekcionuoti rožes, A. Lėlienė savo sode teturėjo penketą paprastų veislių. Pirkusi turguje.

Palaipsniui kolekcija augo. Didelę dalį veislių gėlininkė pati užsidirbo - kadaise ponia Aušra važiuodavo talkinti į turtingą Maskvos botanikos sodo rožyną, o mainais už savo darbą galėdavusi parsivežti rožių - tokių veislių, kokių tik panorėdavo. Maskviškiams ji padėdavo akiuoti rožes.

Dabar A. Lėlienės rožyne - 360 rožių veislių. Gėlininkės žiniomis, jos rožių kolekcija Lietuvoje pati didžiausia.

Rožes A. Lėlienė vadina savo liga: "Ja susergi ir be rožių daugiau nebegali", - tvirtina moteris. Ponia Aušra net eilėraščius apie rožes pradėjo kurti.

Nors jai linkima išvesti savo rožių veislę, Kalotės gyventoja nemano, kad jai tai pavyks. "Tai nereali svajonė. Lietuviškų rožių dar nėra išvesta, nes tam reikia labai daug pastangų", - sako gėlininkė.

Kur kas realesne ponia Aušra vadina svajonę įkurti savo prestižinį rožyną, į kurį pasigrožėti galėtų užsukti visi norintys miestiečiai.

"Tai būtų lyg botanikos sodas, tik vien iš rožių. Jam jau ir žemės turiu, bet reikia įdėti daug darbo, o svarbiausia, nemažai pinigų", - apgailestauja gėlininkė.

Rūpinasi visa šeima

Rožes puoselėti poniai Aušrai padeda visa šeima - tiek vyras, tiek ir trys dukterys.

"Darbo yra tikrai daug, bet yra žodis "reikia", - sako A. Lėlienė.

Ji pridūrė, kad be vėlaus vakaro geriau jau nebandyti jai prisiskambinti - bus tai į daržą, tai į šiltnamį nulėkusi.

Kas pažįsta ponią Aušrą, vadina ją ypač darbščiu žmogumi. Sako, ji savo gėlėms visas jėgas atiduoda. Klaipėdos universiteto botanikos sodo darbuotojos stebisi, kaip gėlininkė suspėja atėjusi dar ir jiems patalkinti, pakonsultuoti.

Gražiausioms rožėms - karūnos

Rožyno dvidešimtmečiui paminėti praėjusią savaitę surengta šventė - pasveikinti gėlininkų šeimos suvažiavo nemenkas svečių būrys.

Rožės čia buvo ypač pagerbtos. Skaitytos A. Lėlienės eilės, pakviestas koncertuoti ansamblis, o jo muzikantai taip pat apie rožes dainavo.

Be to, surengti gražiausių rožių rinkimai - šventės svečiai išrinko keturias jiems labiausiai patinkančias. "Nugalėtojos", kaip ir priklauso, buvo karūnuotos.