Aurelija Misevičiūtė: "Viskas pasiekiama..."

Priešingai, šios atostogos man buvo labai ilgos ir visiškai neplanuotos. Klaipėdoje esu jau nuo birželio vidurio; nors grįžau trumpam, bet užsibuvau - tai brolio vestuvės, tai giminaičio krikštynos, kiti renginiai, dar spėjau padalyvauti keliuose turnyruose Europoje... Viskas, rytoj iškeliauju į Ameriką.

Kiek laiko nebuvai gimtojoje Klaipėdoje iki šių atostogų?

Gal pusantrų metų. Anksčiau parvažiuodavau tik per žiemos šventes. Šių metų laiku čia niūroka, be to, trumpam ištinka kultūrinis šokas, juk Lietuvoje ir Amerikoje viskas labai skirtinga. Vasarą Klaipėdoje smagu. Ypač šiemet: ir oras geras buvo, "Europiada", Jūros šventė. Be to, susitikau su draugais. Internete nuolat ieškau informacijos, kas vyksta gimtajame mieste.

Papasakok, kodėl išvykai į Ameriką.

Kai buvau dvyliktokė, gavau traumą, dėl kurios nežaidžiau net 8 mėnesius, todėl apsisprendžiau susikaupti mokslams ir studijuoti Arkanzaso universitete. Į JAV mane pasikvietė vienas treneris australas, kurį pažinojau jau anksčiau. Sakė, kad turėsiu galimybę ir mokytis, ir sportuoti.

Ir kokios tos galimybės?

Aišku, geresnės nei Lietuvoje. Čia norint sportuoti reikėtų kryžiaus kelius nueiti - pačiai ieškoti sporto bazių, finansavimo, o ten reikia tik noro, - visa kita yra.

Profesionalo gyvenimo Aurelija nebijo, tačiau jaunystę norėtų paaukoti kitiems tikslams.

Tikrai buvau labai nustebusi, kai Amerikoje pamačiau sporto bazes. Vien universitete yra šeši dengti aikštynai ir dešimt lauke, kiek tolėliau - dar trys. Vienu žodžiu, visoje Klaipėdoje tiek nėra, o žiemą žaisti čia neįmanoma. Ten viskas aukščiausio lygio ir nemokama.

Universitete studijuojančių tenisininkų kompanija - įvairiatautė, amerikiečių gal tik pusė.

Bet egzistuoja ir kasdieniai rūpesčiai...

Buities rūpesčių pirmuosius dvejus metus taip pat neturėjau. Gyvenau universiteto bendrabutyje, maisto nei pirkti, nei gaminti nereikėjo, viskuo buvo pasirūpinta. Dabar su draugėmis išsinuomojom butą, gyvensim atskirai.

Tačiau tik išvažiavusiai jaunai merginai tikriausiai buvo sunku: viena svečioje šalyje, toli nuo namų?

Sunkiau buvo gal tik pirmuosius du mėnesius, turėjau keblumų ir dėl užsienio kalbos. Nors iki tol kalbėti angliškai mokėjau neprastai, tačiau kai reikėjo klausytis filosofijos ir sociologijos paskaitų - dalykų, kurių net lietuvių kalba tuomet dorai nesupratau, - buvo sunkoka, su žodynu nesiskirdavau.

Ką studijuoji?

Universitete pradėjau studijuoti ekonomiką ir vadybą, vėliau pasirinkau atskirą kryptį - sporto vadybą. Dabar kaip tik vykstu baigti mokslų, su tenisu šiemet jau baigiau, profesionaliai tikriausiai ir nesportuosiu, tik savo malonumui.

Kodėl? Juk pastaruoju metu žaisti tau sekėsi net labai gerai.

Taip, per paskutiniuosius dvejus metus laimėjau studenčių žiemos teniso čempionatus, dėl savo rezultatų buvau pripažinta geriausia universiteto sportininke, esu išrinkta į geriausių Amerikoje universitetų sportininkių trejetuką - šiais metais dar vykstu į Niujorką, ten bus apdovanojimų vakaras.

Tai kodėl abejoji dėl profesionalės ateities?

Reikėtų visko imtis iš naujo, ilgai siekti rezultato. Profesionalo gyvenimas sunkus, jį reikia paaukoti tenisui, o tą aš jau esu patyrusi. Griežtas režimas, sunkios treniruotės, ilgos kelionės, iš lėktuvo važiuoji į viešbutį, iš ten - į kortus, viskas taip ir sukasi, ne ką suspėji pamatyti. Juk man tik 23-eji, norisi ko nors naujo. Gruodį, baigusi studijas, apsispręsiu.

O jeigu nežaisi?

Universitete sieksiu magistro laipsnio arba imsiuos to, ko mokiausi, - sporto vadybos. Iš pradžių Amerikoje, vėliau galbūt Italijoje, Ispanijoje, - šiose šalyse labai populiarus futbolas, gal dirbčiau toje srityje. Man patinka įvairus sportas, be to, mėgstu keliauti - JAV aplankiau Niujorką, Los Andželą, Floridos valstiją. Niujorke net teko padirbėti teniso klube.

Gal sutikai šiandienos teniso garsenybių?

Ten ne, o pernai vykusio atvirojo Amerikos teniso čempionato metu teko sutikti Rože Federerį (šiuo metu - pirmoji pasaulio raketė. - Aut. past.), nusifotografavau su juo. Šis žaidėjas - mano idealas, žaviuosiu jo žaidimu. Anksčiau teko susitikti ir su amerikiečiu Pitu Samprasu, kurį taip pat mėgstu.

Lietuva tavo planuose nepažymėta. Kodėl?

Kalbant apie sporto vadybą, tai Lietuvoje ši veikla šiuo metu sunkiai įmanoma - per maža rinka, be to, dabar čia sunkūs laikai, kaip ir visur.

Tu - ne pirmas jaunas ir gabus žmogus, išvykęs į užsienį. Kodėl?

Galiu palyginti JAV ir Lietuvą: socialinė ir kultūrinė aplinka šiose šalyse labai skiriasi. Kam neteko ten būti, galiu pasakyti, kad amerikiečiai labai įdomūs žmonės - kažkokie dirbtiniai; tik ilgainiui atsirenki, su kuo geriau bendrauti. Tačiau ši šalis vilioja ne dėl žmonių, o dėl neribotų galimybių. Patikėkit, užtenka tik noro, visa kita pasiekiama. Nežinau, ar Lietuvoje tai būtų įmanoma. Vis dėlto po kurio laiko planuoju sugrįžti...