Asta Beniušienė: "Man svarbiausia - šeima ir automobiliai"

Vairuojate mikroautobusą, tad spėju, kad jums nuo vaikystės labiau patiko berniukiški žaidimai.

Ne. Tik buvau labai aktyvi, lankiau sportinius šokius, bet paskui atsibodo. Baigiau dvylika klasių ir sukūriau šeimą. Dabar auginu jau dvi dukreles: aštuonerių metų Heidą (toks turėjo būti mano vardas, bet sovietų laikais mamai neleido tokiu pavadinti) ir penkerių Machirą (tai labai senas hebrajiškas vardas, reiškiantis "Dievo pranašas").

Jūsų vyras irgi vairuotojas?

Prieš savaitę jis išvažiavo į Škotiją, turi darbo sutartį pusei metų - vežios darbininkus į darbo vietas.

Ten jau penkerius metus gyvena ir mano jaunesnioji sesuo, ir aš pati noriu ten išvažiuoti. Neseniai aplankiau juos ir įsitikinau, kad ten visiškai kitos darbo sąlygos... Viskas kitaip. Svajoju vairuoti autobusą - pamačiau, kokie jie ten tvarkingi, gražūs... O pas mus tokia didelė konkurencija, visi nori išgyventi... Nekovosi - neuždirbsi.

Kokį įspūdį padarė škotai?

Jie labai draugiški ir mandagūs. Iškart pajauti, kad vertina žmones. Deja, Lietuvoje žmogus su kiekviena diena turi vis mažiau vietos...

Ką Škotijoje veikia jūsų sesuo?

Vadovauja vienai kavinei. Pradėjo nuo žemiausios pakopos. Kai dirbo padavėja, kartą išmetė iš rankų tik iškeptų bandelių padėklą ir jai niekas nepriekaištavo - visiems taip gali nutikti. Škotai jeigu mato, kad žmogus stengiasi darbe, tai jį iš karto ir skatina. Lietuviai ten vertinami dėl savo darbštumo. Aišku, aš mielai ir Lietuvoje pasilikčiau. Jeigu būtų įmanoma, turbūt niekas neišvažiuotų.

Sesuo gyvena Eberdino mieste, šalia yra jūra ir statūs skardžiai. Ganosi avys... Nemačiau pliko arklio - visi "aprengti", panašiai kaip būna aprengiami šuniukai... Su gyvūnais jie labai gerai elgiasi.

Minėjote, jog ištekėjote labai jauna. Ar išliko romantiškas ryšys su vyru?

Manau, kad tas ryšys išliktų, moteriai reikia pasilikti bent šiek tiek paslapties, netapti visiškai nuspėjamai. O vyras turi būti švelnus, dėmesingas... Mano vyras toks ir yra, - šypsosi. - Buvo sunku likti vienai. Net nelabai suvokiu... Mes tik pirmą kartą taip išsiskyrėme.

Keleiviai nevargina savo perdėtu dėmesiu?

Visko būna... Kiekvienai moteriai gi pasitaiko. Kartą tikrai nejaukiai pasijutau, kai į autobusiuką įlipo pora, važiavo prie jūros, o vyriškis pradėjo flirtuoti su manimi, savo merginos netgi paprašė išlipti. Tai atrodė siaubinga. Džiaugiausi, kad mergina neišlipo. O aš tik žiūrėjau į kelią...

Šiaip keleiviai stengiasi elgtis mandagiai - gal kad esu moteris. O jeigu kas "mandravoja", tai kiti sutramdo, apgina.

Jums patinka mašinos. Kolekcionuojate modeliukus?

Mašinos man patinka ir aš prie vairo jaučiuosi gerai, bet modeliukų nerenku. Anksčiau dirbau švaros centre, valiau salonus, kad tik galėčiau prie naujų mašinų būti. Paskui tapau vadybininke, klientai atveždavo išvalyti automobilius, o man reikėdavo juos grąžinti jiems į namus - buvo tokia paslauga. Vairuodavau kartais automobilį žinodama, kad Lietuvoje toks vienintelis ...

Tą darbą palikau, kai išėjau motinystės atostogų. Dukrelės man yra viskas, kartu praleidžiame visą savo laisvą laiką.

Ar mokate pati susitaisyti autobusiuką, ar padeda džentelmeniški kolegos?

Dirbame pasikeisdami su uošviu ir jo broliu, tad remonto rūpesčiai tenka jiems...

Minėjote didelę konkurenciją. Ar bendradarbiai vyrai šia prasme galantiški?

Teisybę sakyti? Ne visi buvo galantiški, bet jau dabar išsikovojau savo vietą. Šeštasis ir vienuoliktasis maršrutai - dideli varžovai, bet su visais gerai sutariu. Nors iš pradžių nebuvo draugiški - visi žino, kaip važiuoja maršrutininkai: gali tau užkišti kelią, staigiai pasiimti žmogų ir nuvažiuoti, sudarydami avarinę situaciją.

Ką, be vairavimo, mėgstate veikti gyvenime?

Stengiamės savo šeimoje rasti laiko dvasiniams dalykams - Bibliją skaitome. Laisvalaikiu lankome spektaklius, kino teatrus... Užsinorėjau savo namo, tad dabar statome jį savo rankomis Dituvos soduose: mūriju, tinkuoju, glaistau, dažau, tapetuoju... Jau aštuoniasdešimčia procentų baigtas. Jei išvažiuosime iš Lietuvos, gal užleisime mamai ar uošviams.

Kaip savo dukras pastumiate teisinga kryptimi?

Nesistengiu nuo kažko atmušti, tiesiog kalbamės apie tai, kas vertinga. Abi mergytės labai skirtingos: vyresnioji ramesnė, o kita - gyvsidabris, nenuturėsi - ji turi jausti laisvę. Abi moka gaminti valgį, ypač mažoji mėgsta tai daryti - gali ir sausainių iškepti, ir blynų. Tai jos sritis. Kai tik pradėjo stovėti - dalyvauja ruošiant pietus ir vakarienę...

O pati mėgstate suktis virtuvėje?

Man nelabai patinka puodai, betgi neišvengsi pareigos gaminti šeimai, - šypsosi. - Dažniausiai ruošiu patiekalus iš miltų, nes mergaitės juos mėgsta labiausiai.

Kol būsite Lietuvoje, ką dar planuojate nuveikti?

Pasidžiaugsiu lietuviška vasara. Dar laukia viduriniosios sesers vestuvės. Reikia ją ištekinti, ir bus ramybė... - juokiasi.