Apie valdžią, laisvę ir "kartuves"....

- Meras turėtų būti kaip orakulas, galėti ne tik kelius tiesti. Kalba jis kaip ir Paksas - tiesiai šviesiai, be užslėptų prasmių, be minčių gelmės. O apie prezidentą... Kai buvau vaikas, į senąjį turgų atvažiuodavo vežimu toks čigonas. Užsimanęs "nupilt", klausdavo vaikų: "Ar esat matę virvę iš vandens? Ir, surinkęs krūvą kapeikų, už kampo ir "išvyniodavo" tą "virvę". Tą ir išrinktasis prezidentas tautai parodys. Politika - didelis "bliūdas", kur politikai iš š... spaudžia vašką, geležine ranka laužydami paprastų žmonių likimus. Nesiimu konkretizuot, nes tai į knygą netilptų.

- Sakote, kad po kurio laiko žmonės nugriaus statomą "Arką"? Kas tiktų jos vietoje?

- Liaudis pamatė projektą ir teisingai įvardijo: "kartuvės". Sudarkytas tilto ansamblis ir gražus skveras. Galėjo kaip Paryžiuje pastatyt Triumfo arką! Ir kodėl bus iškalti tokie kvaili žodžiai: "Mes be Lietuvos - Lietuva be mūsų"? Tas pats, kas "vežimas be arklio - arklys be vežimo"... Jei statys šitas kartuves, tai gal kitame miesto gale pastatys giljotiną - nuo galvos skausmo ir kitų ligų. Nesakau skulptoriui, kad jis blogai padarė savo darbą, bet tas balvonas galėjo stovėt kur ant demarkacinės ribos, kaip Kryžkalnio motina. Ir iš kur tokie pinigai? Vadinasi, yra paslėptas tikslas - inkaruot Klaipėdos kraštą. Vilniuj statys Valdovų rūmus, paskui kitus objektus, o mes nieko nebegausim, galėsim tik galvą daužyt į tą gigantišką paminklą. Klaipėdoj niekada neatstatys kryžiuočių pilies. O va kai tokios milžiniškos statybos vyksta, pinigėliai nubyra į šalį, dygsta privačios vilos. Miesto bonzos užsimanė sau piramidę pasistatyti. Verčiau tualetų kultūra mieste pasirūpintų. Neturi ateities ir Muzikinis teatras, kurį ruošiamasi restauruoti. Balzakas yra pasakęs, jog turėti gerą skonį tai daugiau negu turėti protą.
Krantinėje stovi medinis kryžius, mums svarbi jo esmė, ką reiškia kryžius krikščioniškam miestui. Esu matęs Italijoj aukštai ant kalno kryžių, po juo - lagūna, laivai... Tas kryžius turėtų būti ne šabloniškas, o neoninis, jis turėtų šviesti naktį. Nors vieną žmogaus gyvybę galėtų išgelbėti. Eina jis į Danę skandintis ir pamato švytintį kryžių ant paaukštinimo... Aš į religiją žiūriu kaip į kelio ženklus: jei jų nepaisysi, padarysi avariją. Egipte, prie Viduržemio jūros, man teko matyti, kaip meldžiasi musulmonai: penkis kartus per dieną jie privalo apsiplauti ir melstis. Tai - meditacija, susieta su joga, penkiskart per dieną vyksta psichikos treningas su joga; jie smegenis pamaitina į galvą suplūstančiu krauju. O mūsų žmogui sunku ne tik lankstytis, bet ir batraištį užsirišti. Bet yra ir krikščionybėje racijos: juk žegnodamasis į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus, tarsi nusistatai sau meridianą, užsiprogramuoji elgtis teisingai. Be religijos - chaosas, nėra sistemos. Mes, jūreiviai, visi truputį religingi, gal ir kiek prietaringi, nes vandenyne visų gyvybės priklauso nuo kažkokio besisukančio ratuko, kuris gali sulūžt bet kuriuo momentu. Ir neikime į bažnyčią kaip į pirtį purvus nusiplauti. Tai - susiliejimas su aukščiausiu pradu ir kontaktas su savimi.

- Ar skiriasi klaipėdiečiai nuo kitų miestų gyventojų? Kaip vertinate Jūros šventę?

- Sakoma, jie žmonės prie jūros laisvi kaip vėjas. O kodėl toje vietoje, kur Leninas stovėjo, nepastačius paminklo Laisvei? Aš nesakau, kad tokios, kaip Amerikoj Laisvės statula. Aš ir pats tai idėjai pinigų aukočiau; tai turėtų būti kaip Eurikos Masytės dainos "Aš tavo laisvė" vizija. Protingi žmonės Jūros šventės metu nedalyvauja, pasitraukia iš miesto. Todėl, kad kultūra žema; kas nori gauti sviestu buteliu į galvą, uostyti dvoką ir kamuotis nuo kakofonijos. Ir visada tas pats per tą patį... Verčiau miesto heraldika pasirūpintų: Tiltų gatvės namo fasado vaikelis, ant herbo sėdintis, vienas beliko, o buvo du; vienam akmuo galvą nudaužė, taip ir liko. Būtų galima iš marmuro ar vario jį padaryt. Fontanai - miesto gaiva, galėtų būti šviesos ir vandens muzika, bet tai kainuoja, aišku.
Mieste daug elgetų, bet tai virsta profesija; juk nemažas procentas Lietuvos žmonių galėtų ubagaut. Valdžia galėtų benamiams kokias komunas įkurti, kur juos išmokytų amato, išauklėtų ir jie galėtų grįžti į gyvenimą. Kaip Izraelyje yra sukurtos kibucos.
Klausiat, ar reikalingas miestui raudonųjų žibintų kvartalas? Tegu miestelėnai sprendžia. Atplaukę į Hamburgą, jūreiviai pirmiausia į Redemano kvartalą patenka; tai tarsi miesto filtras. Pažinojau žmogų, kuris prieškario laikais lankydavosi dviejuose Klaipėdos bordeliuose. Jį atveždavo žmona, mat buvo ligota, ir laukdavo vyro vežime, kol jis... Jie buvo vyras ir žmona ne kūniškame, bet aukštesniame lygmeny, ir ji suprato gamtinius jo poreikius. O apskritai - reikia mylėt savo miestą ir jo žmones.