Anatolij Pajanok: žirklių virtuozas

- Man tikrai nėra jokio skirtumo. Nuostabiai ir pritrenkiančiai gali atrodyti ir ilgų plaukų savininkė, ir net "ežiuku" nusikirpusi moteris.

- Ar lengva širdimi sutinki su klienčių pageidavimais atsisveikinti su kasomis?

- Labai retai kada sulaukiu moterų su ilgais, stipriais ir žvilgančiais plaukais, kuriuos prašytų nukirpti. Dažniausiai kerpame ilgus, bet išsausėjusius, nutrupėjusius arba silpnučius plaukus. Tokiu atveju tikrai neatkalbinėju, netgi priešingai padrąsinu kardinaliai pasikeisti.

- Liaudies išmintis sako, kad moteris visada gražiai atrodys, jei jos plaukai ir avalynė atrodys nepriekaištingai.

- Gal yra tiesos. Moteris atrodo puikiai, kada pas ją dera viskas. Bet, žinoma, turiu sutikti, kad kokie bebūtų madingi drabužiai, aksesuarai ar makiažas, jeigu plaukai be formos ir be spalvos - tada išties vaizdas ne koks. Teko tokių pavyzdžių matyti ir grožio konkursuose, ir renginiuose, ir gatvėje.

- Dažnai gatvėje nužvelgi moterų plaukus. Gal esi net į ausį pašnibždėjęs, kad atėjo laikas pokyčiams?

- Jau nevalingai žvilgsnis krypsta į moterų šukuosenas, tačiau pastabų dar nė karto nedaviau. Moteris pati turi suvokti, kada jai ateina laikas keistis. Po darbo esu tik stebėtojas. Džiaugiuosi, kad padėjęs žirkles, moku visiškai atsipalaiduoti nuo tiesioginio darbo.

- Plaukų kirpimo, dažymo ir tvarkymo mada žengia lygiai taip pat sparčiai, kaip ir drabužių ar avalynės. Kur semiesi naujovių?

- Kaip ir visi važinėju į seminarus, tačiau jau dabar renkuosi tuos, kur tiksliai žinau gausiąs naudingos informacijos. Žurnalai, televizijos laidos, pobūviai, pokyliai - visur, kur lankausi, susiurbiu informaciją į save.

- Kaip atsitiko, kad pasirinkai vieną moterų populiariausių specialybių - kirpėjo darbą?

- Taip jau nutiko mano gyvenime, kad nuo mažens mane supo moterys. Ir nebet kokios, o su menišku polėkiu.

- O kaip žirklės atsirado jūsų rankose?

- Pirmiausia atsirado dažai, o tik vėliau - žirklės. Dažiau visas moteris iš eilės - jau iš pradžių populiarumu nesiskundžiau (juokiasi. Autor. past.), nors dirbau vai kitoje srityje.

- Ir vis tik, kas stumtelėjo šio amato link?

- Nuo mažens domėjausi visa grožio industrija. Viskas prasidėjo nuo noro, kuo giliau pažinti moters psichologiją, suprasti, kodėl ji elgiasi taip, o ne kitaip.

- Pavyko jas perprasti?

- Tau pačiam gali atrodyti, kad supratai. Bet dažniausiai gali suprasti tik bendras tendencijas. Moterys tokios skirtingos ir individualios, kad kas kartą pasisodinęs į kėdę turiu gerokai pakrutinti smegenis.

- Jums labai svarbu šiek tiek pažinti klientę prieš pradedant ją kirpti ar dažyti?

- Be abejo, tai vienas pagrindinių dalykų. Aš siekiu, kad moteris išeitų iš kirpyklos ne tik pakeitus šukuoseną. Mano tikslas, kad ji tai jaustų vidumi, kad naujas kirpimas ar dažymas atitiktų jos sielos būseną.

- Sėdėdamos kirpyklos kėdėje moterys atsipalaiduoja, išsipasakoja savo bėdas, pasiguodžia ar pasidžiaugia. Bet toks pokalbis vyksta tarp dviejų moterų. Ar pasitaiko klienčių, kurios bando širdį atverti jums?

- Yra buvę tokių atvejų. Stengiuosi vengti tokių pokalbių. Jeigu nepavyksta, tada bandau negirdėti ir nesigilinti. Jeigu klientei reikia išsikalbėti, tai aš jai netrukdau. Į pokalbį įsijungiu tokiu atveju, jei paklausia apie plaukus.

- Jūs pats dažnai keičiate savo plaukų spalvą? Profesinis smalsumas ar noras keistis?

- Ir taip, ir taip. Žinoma, aš turiu būti gerai susipažinęs su spalvomis, kurias siūlau savo klientėms. Lengviausia tai patikrinti dažant savo plaukus. O kita vertus, man patinka eksperimentuoti, keisti įvaizdį. Nemanau, kad moterys būtų labai patenkintos mėnesių mėnesiais matyti savo kirpėją su ta pačia šukuosena.

- Ką pasakytumėt apie moterį, kuri bijo keisti prigimtinės plaukų spalvos?

- Jeigu spalva moteriai tinka, tai labai retas ir idealus variantas. Tačiau jei ši spalva ją vargina, sendina ar dar kitaip neigiamai veikia, tai pasakyčiau, kiek ji daug praranda, nežinodama kokia gali būti graži ir gundanti. Iš tiesų, kartais užtenka tik pakeisti plaukų spalvą ir moteris pražysta: atrodo, kad net akių spalva pasikeičia.

- Jūsų mergina - jūsų klientė?

- Taip, aš pats jai tvarkau plaukus.

- O ji ilgaplaukė?

- Mano draugės plaukai - gal kiek žemiau pečių.

- Dabar jau galima spėti, kad vis tik jums labiau prie širdies ilgaplaukės?

(Anatolijus santūriai nusišypso ir gal nežymiai linkteli. Autor. past.)