Algirdas Stonys oazę šeimai senamiestyje sukūrė savo rankomis

- Buvom Plateliuose pas mano tėvus. Po aštuonerių metų pertraukos paėmiau plūgą į rankas, teko su sūnumi sodinti bulves. Anot tėvo, vis dar neblogai ariu. Po bulviasodžio išsikūrenome pirtį. Su sūnumi dirbome palėpėje. Belikę glaistymo darbai - tik atsipūtimas. Žmona sodino gėles kieme. Dar, be kaimo ir statybos darbų, sėdėjau prie kompiuterio. Skubu užbaigti užsakytus projektus.

- Kokie vėjai atpūtė į Klaipėdą?

- Čia atvažiavau 1986 metais po studijų Vilniaus dailės akademijoje. Dirbau "Komprojekto" institute, vėliau - "Dailės" kombinate dešimt metų. Privatizavus kombinatą, likome gatvėje.

- Bet radote išeitį?

- Teko prašyti kūrybinių dirbtuvių. Tuomet miesto valdžia palankiai žiūrėjo į menininkus ir skirdavo apgriuvusius bei kitokius negyvenamus butus įsirengti dirbtuvėms. Ir taip, gavęs stogą virš galvos Daržų gatvėje, pradėjau darbus nuo grindų betonavimo. Čia įžengiau 1994 metais, tačiau iki šiol nebaigiu statybos darbų. Jau ir sūnus Ignas tapo aukščiausios kvalifikacijos statybininku. Jis pats savo kambarį įsirengė: įsidėjo grindis, pasidarė gibso ir kitus darbus.

- Kur auklėjimo paslaptis?

- Tėvų pavyzdys moko geriau nei moralas. Aš, būdamas dvylikos metų, pdėjau tėvui statyti namą. Pastatėme per metus. Prieš tai turėjome medinį miestelio centre, bet be žemės. Mūsų šeimoje esame keturi broliai: du fizikai, vienas iš jų - lazerių specialistas, mokslininkas, tik jaunėlis yra baigęs technikumą, bet geras savo darbo specialistas. Mano vaikai taip pat mato mane dirbantį nuo ankstyvo ryto iki vėlumos. Tai ir formuoja jų požiūrį. Beje, vaikai mokosi ne tik padėdami darbuose - nuo tėvų elgesio, tarpusavio santykių priklausys vaikų moralės normos. Todėl šeimoje jie turi gyventi kultūringoje aplinkoje. Dukra Justė ir sūnus Ignas yra linkę prie menų. Mudu su žmona Sigita - taip pat. Žmona turi modeliuotojos specialybę. Todėl kai sūnus sumanė pereiti iš Vytauto Didžiojo gimnazijos į Eduardo Balsio menų gimnaziją, neprieštaravome. Aš pats padėjau jam pasirengti - mokiau piešimo, tapybos. Jis groja ir piešia. Justė toje pačioje gimnazijoje mokosi groti fortepijonu. Aš esu patenkintas, kad vaikai mokosi Menų gimnazijoje. Man patinka pedagogų tolerantiškas požiūris į jauno žmogaus dvasios laisvę, kūrybinius bei saviraiškos norus. Vaikų užimtumas gelbsti nuo beprasmiško laiko švaistymo ir šlaistymosi pakampiais. Ypač baisu, kai pamatau paauglius narkomanus. Va, vakar už mūsų tvoros, prie namo užkaltais langais dvi paauglės leidosi narkotikus.

- Kuo dar išsiskiria gyvenimas senamiesčio gatvėje, šalia turgaus?

- Nėra vandens kanalizacijos, todėl visas lietaus vanduo telkšo gatvės duobėse, tad keli mūsų sutvarkyti namai dūsta nuo dulkių, purvo. Taip pat tenka prižiūrėti namus su užkaltais langais: kad jų nepadegtų valkatos ir narkomanai - vis užkalu atplėštas lentas. Nepasakyčiau, kad aplink mus - rekreacijos vieta. Be namų, anot turistų, kaip po karo, čia pat stovi "unikalus" paviljono pastatas, tiksliau, pašiūrė, aplink jį - duobėta, statybinių šiukšlių priversta aikštelė ir išvietė po atviru dangumi. Buvome išnuomoję pirmąjį aukštą vienai firmai, darbuotojai, pamatę už visų kampų žmones, atliekančius gamtinius reikalus, išsikėlė. Nesaugu gyventi be šuns. Mūsų Lokis buvo dingęs, tai ilgokai ieškojęs radau. Be jo gyvenimas būtų neįmanomas. Jis gelbėtojas, nes buvo bandymų įsibrauti į namus, užpulti, net nudurti. Kaimynų architektų šeimyna taip pat turi šunį.

- Kokia išeitis?

- Namų užkaltais langais savininkai turėtų būti įpareigoti susitvarkyti nuosavybę ir aplinką apie ją. Pagaliau sutvarkyti gatvę - miesto prestižo reikalas. Juk žmonės, atplaukę kruiziniu laivu, pateks į senamiestį. O gal tokia išskirtine vieta ruošiamasi sudominti turistus?

- Gal ir turgavietei čia ne vieta?

- Teko girdėti čia būsiant tautodailės turgaus. Tai būtų nebloga išeitis. Tačiau to maža. Kol kievienas gyvenantis senamiestyje nesitvarkys ir turės tokias privilegijas to nedaryti, tol čia virs purvinas gyvenimas.

- Ar jūs ko nors bijote?

- Nuvažiavęs į Platelius bijau pradėti žvejoti, nes galiu nesustoti. Todėl tik paplaukioju.

- Ar turite svajonę, kurią siekiate įgyvendinti?

- Baigti statybas ir išmėžti aplink esantį šiukšlyną.

- Dėkoju už išsakytas mintis.