Aida Krupskienė: "Labiausiai moterims reikia drąsos"

Kiek save atsimenu, visada norėjau būt kirpėja. O šiaip mano plaukai visad buvo palaidi ir ilgi. Esu ištikima savo įvaizdžiui, kuris atitinka natūrą.

Kokia ji?

Būnu visokia - ir silpna, ir išsiblaškiusi, bet turiu ir stiprybės.

Kai mokėtės amato, mūsų kartos moterys kirposi "sason" arba "garson", arba tiesiog "susidėdavo cheminį"...

Iš tiesų, virėme savo sultyse, nebuvo ko ir mokytis. Kai grįžusi į Klaipėdą atlikau praktiką, meistrė pasakė: "Aida, aš tavęs neperdirbsiu, tu kerpi savaip, bet gerai". O paskui išvykau mokytis į Maskvos kirpimo meno akademiją "Wella Dolores", o dabar du kartus per metus važiuoju į seminarus Londono akademijoje "Vidal Sasson".

Man patinka sukurti išskirtinės išvaizdos moterį, ir matyti mieste kuo daugiau gražių žmonių, tai ir siekiu, kad jos būtų ryškios, impozantiškos. Visada klioviausi savo intuicija, ir man pavykdavo nesugadinti klientei nuotaikos. Esu labai atsargi. Nedarau jokių "beprotiškų" šukuosenų, nemėgstu "darkymosi". Pastebiu kartais įvairiuose stiliaus žurnaluose, kad moterys, dėvinčios elegantiškus drabužius, yra pasidariusios baisias suveltas šukuosenas. Kokio stiliaus? Pavadinčiau - "tautinio", - juokiasi moteris. (Beje, neseniai išėjusioje knygoje, kurioje pasakojama apie aukščiausius postus šalyje užimančias moteris, yra nuotrauka ir tos, kurią ji sušukavo.)

Na, o tos Londono akademijos dalyvės, girdėjau, kviečiamos į operą, pokylius pilyse...

Paprastai neinu, nes labiau už pokylius domina profesinė renginio pusė. Tarkim, 2007-2008 metais vyraus "reivo" stilius; tai yra jaunimo gatvės mada, šoktelėjusi ant podiumo ir priartėjusi prie aukštosios mados. O madingos spalvos - neoninės: nuo ryškiai geltonos iki ryškiai žalios, taip pat raudonos, rausvos, mėlynos. Bet labai svarbu jas suderinti ir nesudarkyti jomis šukuosenos, ir pritaikyti žmogaus charakteriui. Žinia, brandaus amžiaus klientei siūlysiu ramesnes spalvas.

Ir kai parsivežu iš Londono per porą valandų trukusį seminarą nufilmuotą medžiagą, man reikia savaitės, kad išanalizuočiau geriausių pasaulio meistrų kirpimus. Ten kiekvienos sruogos kritimas apskaičiuotas taip geometriškai tiksliai, kad šukuosenos eskizas primena architektūros brėžinį. Tik pažinus tuos garsiuosius meistrų darbo ypatumus, gali sukurti šukuoseną pati. Išpešiot, iškandžiot plaukus visos mes mokam, net klientės gali tai pasidaryt namuose.

Pakomentuokime TV reklamą, kurioje kirpėja liotonu trina savo tinstančias kojas...

Pirmuosius trejetą metų dirbdavau po dvylika valandų per parą. Nematydavau nei pavasario pumpurų, nei žemės po kojomis. Ačiū Dievui, kad davė gerą sveikatą, bet ir pati prisižiūriu. Kartą jaučiausi išsekusi, kankino skausmas, ir gydytojas prirašė krūvą vaistų. Prigąsdino, kad turėsiu stuburo problemų visą gyvenimą. Kurį laiką prisilaikiau nurodymų, bet pajutau, kad toks suvaržytas gyvenimas - ne man, ir nemielas, kai negaliu būti savimi. Ir vėl maudausi šaltoje jūroje...

Pas jus moterys atsipalaiduoja labiau nei ant psichoanalitiko kušetės. Ar tiesa, kad kirpėjos žino visas miesto paskalas?

Plepu, jei turiu nuotaikos. Esu dėkinga žmogui už atvirumą, bet nelabai domiuosi klientės asmeniniu gyvenimu; pagaliau tie dalykai blaško. Tiesa, kartais, kai klientė nežino, kaip nori būti apkirpta, o aš visiškai neįsivaizduoju, kas ji per žmogus, tiesiai paklausiu, kiek jai metų ir kokia profesija. Gal nemandagu, bet esu profesionalė, ir man reikia žinot, kokį "portretą" ar viziją kurti. Bet neturiu antgamtiškų galių, nejaučiu moters auros pirštų galiukais, ir visa pasiekiau darbu.

Su vyru Viktoru auginate du sūnus - vienuolikos Žygimantą, kuris nori būti krepšininkas, ir ketverių Martyną, kuris nori šuns. Kur sutikote sau skirtąjį?

Nemėgstu atvirauti, bet Viktoras atėjo pats. Matyt, likimo siųstas. Šiaip nesibičiuliaudavau su salono lankytojais. Nukirpau jį trumpai ir... nevykusiai. Nustebau, kad grįžo kitą dieną. Šypsojosi: "Sakei, kad kitą kartą tau pavyks geriau..." Ir vėliau vyriško kirpimo stilius tapo mano arkliuku.

Viktoras už mane jaunesnis, bet ne veltui sakoma: moteris įdomi, kai turi praeitį, o vyras - kai turi ateitį. Aš iniciatyvos bendrauti nerodžiau, nes man tai atrodė nepadoru, bet jis mane papirko atvirumu ir paprastumu, tuo, jog moteriai rodo išskirtinį dėmesį. Be to, jis gražus vyras. Mes vienas kitą papildom, iš jo net perėmiau kai kurias savybes - taktiškumą, draugiškumą. Dabar jis yra salono direktorius.

Intuityviai jaučiu, ko reikia, kad mums būtų gera. Viskas priklauso nuo požiūrio: nori ar ne matyti kitame žmoguje ištisą pasaulį.

Gal žinote kokių receptų, kaip "išlaikyti vyrą", nenusibosti vienas kitam?

Nežinau, mes viską darome iš jausmo... Draugės stebisi, kad vis dar vadinamės mažybiniais vardais ir net neapsižodžiuojame, nerezgame intrigėlių. Tiesa, draugėms laiko lieka nedaug, nes man įdomiau su vyru.

Kaip linksminatės?

Niekada nebuvau namisėda, gyvenau linksmai. Ilgą laiką su vyru mokėmės Lotynų Amerikos šokių, visokių flamingų, salsų, ir tai nuplaudavo nuovargį. Šokis nebuvo fizinis krūvis, bet įtraukdavo į emocijų sūkurį. Bet štai išvažiavome slidinėti, ir šokiai nutrūko.

Norėčiau rasti laiko ir susirasti drabužių dizainerį. Gal norėčiau ir prašmatnesnio automobilio, bet vairuoju vyro dovanotą kraislerį, ir man gerai kaip yra. Ir man niekas nepavydi, nes nesuteikiu tam dingsties.

Yra moterų, kurios keliskart per savaitę keičia įvaizdį, bet tai nesuteikia tokios magiškos traukos, kad vyrui norėtųsi amžinai su ja būti.

Viskas laikina. Nesutikau tuščios moters, man jos visos ypatingos. Tos, kurios ne visus pinigus iššvaisto bananams, o rūpinasi savo išvaizda, paprastai rūpinasi ir vidine stichija, sielos reiškiniais. Kai dar neturėjau pinigų, tikrai neatrodžiau prasčiau nei dabar. Be abejonės, įmantri šukuosena nesukurs asmenybės žavesio, tačiau jeigu žmogaus vidus ir gražus, o išorė - netvarkinga, ar kam patiktų toks kontrastas? Kartais norisi gatvėje prieiti prie žmogaus ir pasakyti, ką jam vertėtų pakeisti, bet nesielgiu taip spontaniškai.

Ar šukuosena gali būti "fatališka"?

Galėčiau papasakoti visokių istorijų. Trumpai atsakysiu: taip. Pastangos tapti gražiai sugrįžta: tu pritrauki kitus gražius žmones. Pirmiausia akį patraukia graži moters galva, kūnas, laikysena, o kai susipažįsti, gali paaiškėti, kad ji tau skirta. Todėl sakau: būk patrauklus pats sau, mylėk, jauskis laimingas, - švytėsi ir atspindėsi šviesą, sklindančią nuo kitų žmonių.