Mirė Galina Dauguvietytė

1943–1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose.

1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. ansamblio „Lietuva“ artistė. 1960–1989 m. Lietuvos radijo ir televizijos režisierė.

G. Dauguvietytė – TV serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“ (1964–1972 m., nuo 1969 m. su Kaziu Bagdonavičiumi), „Sveika, Irena“ (1984–1985 m., su K. Bagdonavičiumi) ir TV laidų „Mudu abudu“ (1992–1993 m.), „Mudu abudu ir kiti“ (1993–1997 m.) scenarijų autorė, režisierė. Įgarsino daugiau kaip 50 animaciniu filmų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė užuojautą dėl režisierės, scenarijų ir knygų autorės, aktorės Galinos Dauguvietytės mirties.

Pasak Prezidentės, Lietuvai buvo svarbi G. Dauguvietytės asmenybė, savyje talpinusi didelį Lietuvos kultūros klodą, formavusi geriausias Lietuvos televizijos tradicijas.

"G. Dauguvietytė visada puoselėjo aukščiausias moralės vertybes, mokėjo jas drąsiai ginti, žavėjo nuomonės nepriklausomumu ir menininko savitumu", - rašoma šalies vadovės užuojautoje.

Dėl šios skaudžios netekties Prezidentė pareiškė nuoširdžią užuojautą G. Dauguvietytės artimiesiems, draugams ir kultūros bendruomenei.

"Lietuvos kultūros ir meno pasaulis neteko išskirtinės asmenybės. Režisierės, scenaristės ir aktorės E. G. Dauguvietytės talentas žymėjo visą Lietuvos kino ir televizijos epochą. Ryški, gaivališka, atvira, trykštanti optimizmu ir be galo mylinti gyvenimą - tokia E. G. Dauguvietytė visada liks Lietuvos žmonių atmintyje. Tegul ją lydi Amžinybės šviesa, o jos artimuosius - dvasios tvirtybė ir paguoda", - teigia Seimo vadovė, reikšdama Seimo ir savo vardu nuoširdžią užuojautą velionės šeimai, artimiesiems, draugams ir bendražygiams.

"Iš mūsų tarpo išėjo gerumo simboliu tapęs žmogus. Laukėme, kad kitais metais švęsime Jos 90-metį, o Ji dar ilgai kalbės protingai ir žaismingai, mokydama mus išminties. Galina Dauguvietytė buvo teatro ir apskritai meno žmogus. Ji visa savo esybe rodė kultūros pranašumus - išsilavinęs žmogus geriau supranta pasaulį ir paprasčiau priima likimo smūgius. Ji mokė savo bendraamžius orumo, primindama, jog kiekviena karta įnešė savo indėlį į tautos rūmą. Ji kiekvienam aiškino, kaip rasti džiaugsmus net savo buityje - kaip toje daugeliui įsiminusioje "Petraičių šeimos" laidoje. Tą Ji mokėjo daryti, nes buvo puiki režisierė ir aktorė. Galina Dauguvietytė buvo tarsi jungtis tarp Lietuvos epochų, kurių kiekvienoje reikėjo mylėti savo kraštą ir dirbti jam. Šviesus Galinos veidas lai primena mums apie prasmingai savo gyvenimą nugyvenusius talentingus žmones", - sakoma Premjero A. Butkevičiaus užuojautoje G. Dauguvietytės artimiesiems, draugams, visiems jos talento gerbėjams.

Aktorė ir režisierė Galina Dauguvietytė mirė ketvirtadienį Vilniuje. Ji ėjo 89-uosius metus.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė be galo drąsiu ir fantastiško gyvybingumo žmogumi pavadino mirusią televizijos režisierę, scenaristę, aktorę Galina Dauguvietytę.

„Šiais laikais nedaug sutinku drąsių žmonių, o Galia buvo begaliniai drąsi savo knygose, savo interviu. Todėl ją taip mylėjo žmonės, todėl aš ją mylėjau. Ji buvo drąsi, o drąsa yra talentas“, - BNS ketvirtadienį sakė E.Gabrėnaitė.

Ji pasakojo G.Dauguvietytę pažinusi prieš maždaug 40 metų, kai atėjo dirbti į Lietuvos dramos teatrą.

„Mūsų teatro kolektyvas atostogaudavo Žaldokynėje, Šventojoje. Aš ten ir susibendravau su Galia, ji baisiai mylėjo mano sūnų. Tas bendravimas išliko visam gyvenimui. (...) Kai iš gyvenimo pasitraukia labai artimi žmonės, gaila ne tiek jo - jie išsineša su savimi ir tave. Galia išsinešė visą jaunystę - Šventąją, mūsų pasisėdėjimus prie laužo, kavos gėrimus drėgną dieną prie jūros“, - pasakojo aktorė.

„Dažnai mes ginčydavomės dėl spektaklių, dėl menų. Ji man sakydavo, „eik tu, pacanke, dar geriau tu paauk, tada aš su tavimi kalbėsiu“, - prisiminė E.Gabrėnaitė. - Kai tau 60 metų ir tave vadina pacanke... Nebelieka tų žmonių, kuriems aš esu pacankė“.