Prieš porą metų Klaipėdoje dalyvavęs monumentaliosios tapybos ant sienų plenere, taip pat skirtame Jūros šventei, Georgas džiaugiasi, kad kolega Izraildžonas Barotis ir vėl jį pakvietė į uostamiestį.
"Visiems mūsų menininkams labai svarbu, kad Lietuvos ir Gruzijos istorija ir žmonės itin susiję, ir ypač, kad šalys domisi viena kitos kultūra ir menu. Žmonės čia geranoriški, draugiški, supranta meną, tai irgi suteikia motyvaciją ir įkvepia tapyti", - sakė Georgas, kurio drobėse Baltijos jūra dar netyvuliuoja, bet tikisi ją nutapyti. Ji skiriasi nuo Juodosios spalva, yra šaltesnė ir čia yra gintarų.
Beje, į keletą dailininko drobių jau įsiliejo lietuviškos žemės, vandens spalvų, paukščių, lelijų, tariuosi įžvelgusi ir lietuvaičių bruožų jo nutapytų mergelių veiduose.
Dailininkas sakė norintis, kad kiekvienas žmogus išvystų save jo sukurtuose personažuose. Ir iš tiesų - žvelgdamas į juos, atpažįsti universalų liūdesį, laukimą, neišsipildžiusias godas, meilės ilgesį, dvasingumą.
"Galvoju, kad tapyba turi padėti žmonėms, kurie jaučiasi vieniši ir kenčia, ir tikiuosi, kad jie pajus mano drobėse solidarumą, pamatys, kad yra dar gilesnė vienatvė. Ir gal susitapatindami pasijus truputį laimingesni ir gyvybingesni.
Svarbiausia, kad žmonės į visa, kas vyksta aplinkui, žvelgtų filosofiškai, nes priimti pasaulį tokį, koks jis yra, labai sunku. Leidžiantis saulei žmogus turi būti geresnis, nei tada, kai prabudo. Tas įsitikinimas padeda įsigilinti į save ir pažinti kitus, kitaip kūryba neturėtų prasmės", - samprotavo Georgas, pridurdamas, kad menininkas turi tapyti siela ir širdimi, kad tai paveiktų ir kitus. Kaip vaikystėje jis tiki, kad menas gali pakeisti pasaulį.
Dailininko teigimu, nieko nėra svarbiau kaip mylėti savo moterį, užauginti vaikus gerais žmonėmis, bet menas kartais taip pat labai svarbu, nes be jo gyventi neįmanoma, tai - amžinas degimas. Ir medžio lapelio skleidimasis, vėjo ošimas, ir jūros bangų mūša - visi įspūdžiai susipina, persmelkia, ir tai persikelia į drobę.
Rašyti komentarą