Vienoje gražiausių Palangos vietų patalpas atidavė dykai – už kvadratinį metrą paprašė vos 36 centų

1133 eurai. Tiek kiekvieną mėnesį Vilniaus savivaldybei mokės bendrovė „Baltasis tigras“ už 3148 kvadratinių metrų poilsio namų nuomą vienoje gražiausių Palangos vietų Vytauto gatvėje, prie Botanikos sodo. Taigi vos po 36 centus už kvadratinį metrą.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus stebėjosi tokiu sostinės kolegų dosnumu: verslininkai už didžiulių Vilniaus savivaldybės poilsio namų nuomą per metus mokės tik 13 tūkst. eurų, kai prekybininkai, vasarą tiktai dviem mėnesiams J.Basanavičiaus gatvėje pastatę ledų vežimėlį, privalo pakloti 8 tūkst. eurų.

Sostinės savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame prieš kelias savaites buvo svarstoma nuomos sutartis, opozicija mėgino prieštarauti, tačiau valdantieji iš Laisvės partijos sprendimą priėmė buldozerio principu.

Apie įmonę sužinosi nedaug

Laisvės ir teisingumo frakcijos atstovė Diana Stomienė nuo pat pradžių buvo prieš tai, kad poilsio namai „Baltajam tigrui“ būtų išnuomoti pusvelčiui. Išskirtines nuomos sąlygas jį vadino Kalėdų stebuklu.

Politikė stebėjosi: savivaldybė neskiria paramos kultūros objektams, bet įteikia tokią dovanėlę verslininkams Palangoje, kurioje praėjusiais metais nekilnojamojo turto kainos kilo sparčiausiai Lietuvoje ir net pralenkė vilnietiškas.

„Juo labiau kad mes negavome jokių ataskaitų apie poilsio namų nuomininkės veiklą, įvykdytas ir planuojamas investicijas.

Už ledų vežimėlį 2 mėnesiams Palangoje reikia mokėti 8 tūkst. eurų mokestį, o už šiuos poilsio namus Vilniaus savivaldybė per metus ima tik 13 tūkst. eurų.

Todėl siūlau išanalizuoti ir kitas galimybes – pastato pardavimo taip pat“, – teigė D.Stomienė.

Kalbėdama apie „Baltąjį tigrą“ ji atkreipė dėmesį, kad įmonėje dirba vos trys darbuotojai, ji skolinga „Sodrai“ 43 eurus. „Kokia čia kompanija? Net internete neįmanoma apie ją ko nors surasti“, – piktinosi D.Stomienė.

Iš tiesų apie „Baltąjį tigrą“ informacijos nedaug – galima tik sužinoti, kad bendrovei dar priklauso kavinė Palangoje.

Naujo konkurso nepaskelbė

Tarybos narys valstietis Taurimas Valys stebėjosi, kodėl nebuvo skelbtas naujas poilsio namų Palangoje nuomos konkursas.

„Juk visi žinome, kokią paklausą turi nekilnojamasis turtas Palangoje. Keista, kad Laisvės partijai svarbu turėti tokią sovietinę atlieką kažkur, kad ir Palangoje.

Akivaizdu, kad tas mūsų turtas yra valdomas neefektyviai ir atiduotas už nelogišką, visiškai ne rinkos nuomos kainą“, – tvirtino politikas.

Savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė sutiko, kad retai tenka tarybos prašyti pratęsti nuomos sutartį, tačiau šįkart turėjusi tai padaryti: „Sutarties sąlygose numatyta, kad poilsio namus išsinuomojusiai įmonei galima nuomą pratęsti iki dešimt metų.“

Pati bendrovė paprašė tarybos nuomos sutartį pratęsti dar trejiems metams.

Valdantieji tai ir padarė.

Nėra didelių investicijų

„Baltajam tigrui“ poilsio namai Palangoje buvo išnuomoti 2018 metais. Konkurso sąlygose buvo numatyta 30 centų už kvadratinį metrą kaina, bendrovė dėl padorumo ją kilstelėjo 6 centais.

Nors ankstesnė nuomos sutartis baigiasi tik šių metų rugpjūtį, valdantieji paskubėjo ją pratęsti dar žiemą.

Prieš išnuomojant poilsio namus „Baltajam tigrui“ 2018 metais konkursas buvo skelbtas kelis kartus, kol pagaliau atsirado vienas dalyvis, kuris paliko didelį užstatą.

V.Lajauskaitei 10 tūkst. eurų „Baltojo tigro“ užstatas pasirodė didelis ir ji įmonę vadino garbinga.

Pasak V.Lajauskaitės, nuomininkas šiek tiek sutvarkė poilsio namus, kuriuose vasarą dažniausiai poilsiauja neįgalieji arba vyksta jaunimo stovyklos.

Reikalavimai – didžiuliai

D.Stomienė atkreipė dėmesį į tai, kad poilsio namų nuomos sutartis buvo stumiama svarstyti skubos tvarka 2020-ųjų pabaigoje, nors patalpų nuomos sutartis su bendrove „Baltasis tigras“ baigiasi tiktai 2021 metų rugpjūčio 30-ąją.

Pasak jos, yra daugybė sutarčių su jau pasibaigusiais arba besibaigiančiais terminais, ir nieko.

Politikė pabrėžė, kad sutartis su „Baltuoju tigru“ yra be jokių konkrečių įsipareigojimų– neapibrėžta investicijų suma, nėra suformuluotas konkretus veiklos aprašymas.

Svarstant kitas nuomos sutartis su kultūros įstaigomis jos privalo pateikti visus dokumentus, veiklos aprašymą, pažymas, finansinį balansą.

Ir lengvatinei nuomos sutarčiai be konkrečių įsipareigojimų buvo pritarta.

D.Stomienė pateikė pavyzdžių, kokiomis sąlygomis Vilniaus savivaldybė siūlo išsinuomoti kitus jai priklausančius objektus. Pavyzdžiui, patalpas vizualiųjų menų, galerijų veiklai Bernardinų gatvėje sostinės valdžia siūlo nuomotis mokant po 3,68 euro už kvadratinį metrą.

Tai dar ne viskas. Konkurso laimėtojas įsipareigoja remontuoti patalpas investuodamas ne mažiau kaip 70 tūkst. eurų.

Arba savivaldybei priklausančios patalpos Naugarduko gatvėje. Jas siūlo išsinuomoti kultūros, scenos meno, teatro, kūrybinių laboratorijų ir pramoginei veiklai.

Nuomos kaina nėra didelė – po 29 centus už kvadratinį metrą, bet nuomininkas įpareigojamas rekonstruoti patalpas, į tai investuoti ne mažiau nei 100 tūkst. eurų.

Vadovai svaidėsi žaibais

Kur šuo pakastas, kad Vilniaus savivaldybė priima tokius sau nenaudingus sprendimus?

Tai paaiškino Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Palangos savivaldybės pozicija visada buvo tokia, kad poilsio paskirties pastatai nebūtų verčiami į bendrabučius, ypač tokioje saugomoje teritorijoje.

Nepasikeitusi ši pozicija ir iki šiol, todėl šalia Birutės parko statyti vilniečiams bendrabučių tikrai neleisime, nes tai prieštarautų teisės aktams.“

Tuo metu sostinės meras R.Šimašius per tarybos posėdį net žaibavo: „Kas vyksta su tuo pastatu, nepasikuklinčiau pavadinti, – tikras Palangos sabotažas, kuris atrodo labai neskaidriai. Mes jau žinome, kad Palangoje privatizuojant sąlygos yra neaiškios, o privatizavus jos tampa aiškios.“

Kaltindami Palangos valdžią, kad dėl jos kliuvinių poilsinės sklypas yra nepatrauklus investuotojams, yra dideli apribojimai, investicijos neatsipirktų, jie leido suprasti, kad toje vietoje atsirastų daugiabutis.

„Kaltindamas Palangos savivaldybę kažkokiu sabotažu Vilniaus meras R.Šimašius tvirtina norįs tiktai aiškumo iš Palangos, kad galėtų savo turtą privatizuoti už adekvačią kainą?

Nebežinau, kaip dar aiškiau sostinės merui reikia pasakyti, kad Palanga Birutės parko kaimynystėje bendrabučių statyti neleis, nes tai griežtai draudžia Palangos miesto bendrasis planas“, – nukirto Š.Vaitkus.

Klausinėjo apie galimybes

Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis patvirtino, kad Vilniaus savivaldybė 2017 metais kreipėsi į kurorto valdžią ir klausė apie galimybes poilsio namų sklypo naudojimo būdą pakeisti į vienbučių ir dvibučių arba daugiabučių ir bendrabučių.

Vilniečiams buvo paaiškinta, jog Palangos savivaldybės taryba dar 2008 metais nustatė, kad ši teritorija yra kurorto paslaugų ir kompleksų be gyvenamosios statybos, su daug želdinių.

Ž.Žvirblio žodžiais, net ir rengiant detaliojo plano keitimą ar korekciją pakeisti šio sklypo paskirtį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas negalima.

„Siekis pakeisti žemės sklypo paskirtį iš rekreacinės į vienbučių ir dvibučių ar daugiabučių ir bendrabučių gal ir pakeltų jo vertę, tačiau gyvenamosios paskirties pastatų statyba šioje teritorijoje ne tik negalima, bet ir nesutampa su Palangos savivaldybės vizija“, – sakė Ž.Žvirblis.

Puldami siekia apsiginti?

Š.Vaitkui atrodo, kad sostinės valdantieji puolimą prieš Palangos savivaldybę pradėjo siekdami nukreipti dėmesį nuo svarbių dalykų. Juk kai kurie sostinės politikai purkštavo dėl to, kad pastatas puikioje vietoje išnuomojamas pusvelčiui.

Tad išeitų, kad puolimas – geriausia gynyba?

„Manau, teisingai kai kurie Vilniaus savivaldybės tarybos nariai kelia klausimą dėl nuomos kainos dydžio. Būtent nuo šių neparankių klausimų teko gintis puolant su svarstomu klausimu visai nesusijusią Palangos savivaldybę.

Ji nėra nei šio pastato, nei žemės sklypo savininkė.

Nepaisant to, būtent Palangos savivaldybė rūpinasi, kad pastatas ir sklypas būtų prižiūrimi, dar 2016 metais kreipėsi į Vilniaus savivaldybę ragindama susitvarkyti apleistą sklypą ir pastatus“, – vardijo Š.Vaitkus.

Greitai surado nuomininką

Keista atrodo ir poilsio namų nuomos istorija.

Vilniaus savivaldybė skundėsi, kad objekto niekaip nepavyko parduoti, bet kai 2018 metų liepos pradžioje taryba nusprendė išnuomoti šiuos poilsio namus trejiems metams su galimybe pratęsti sutartį, bet ne ilgiau kaip dešimčiai metų, rugpjūčiui dar neįpusėjus pastatas jau turėjo nuomininką.

Juo tapo „Baltasis tigras“. Daugiau norinčiųjų išsinuomoti 78 kambarių statinį puikiomis sąlygomis esą neatsirado.

Baiminosi, kad staiga nenutrauktų sutarties

Kai 2018 metais „Baltajam tigrui“ buvo išnuomoti poilsio namai Palangoje, savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis krykštavo iš džiaugsmo.

Esą pastatas pagaliau turės jį prižiūrėsiančius šeimininkus, savivaldybei tuo rūpintis nebereikės ir po dešimties metų problema pagaliau išspręsta.

Tuo metu bendrovės „Baltasis tigras“ direktorius Dovydas Jasulaitis prisipažino, kad atliks tik kosmetinį remontą, šiek tiek padažys patalpas, o paskui jas išnuomos.

Labiausiai D.Jasulaitis baiminosi, kad savivaldybė staiga nenutrauktų sutarties.

Nuo šios žiemos jam apie tai trejus metus nereikės galvoti – tiek pratęsta nuomos sutartis.