Vien noro būti verslininku neužtenka

76 proc. - tiek Lietuvos gyventojų norėtų turėti nuosavą verslą. Pagal šią statistiką esame pačioje ES viršūnėje. O pasaulyje - penkti pagal norą verslauti. Beje, smarkiai viršijame pasaulinį vidurkį, kuris tesiekia 47 proc.

Tačiau tiems, kurie mano, kad verslas - garantuota sėkmė ir turtai, ilgametis nuosavo verslo vystytojas Gintaris Stoškus sako tiesiai šviesiai - ne viskas auksas, kas auksu žiba. „Statistika visais laikais buvo labai graži. Visada yra labai daug norinčių ar bent svajojančių apie nuosavą verslą. Įmonę įregistruoti šiandien Lietuvoje galima kone per dieną. Bet pasidomėjus verslu atidžiau ar susipažinus su verslą plėtojančiu žmogumi, entuziazmas sumažėja. Nepasakyčiau, kad šiandien Lietuvoje būtų labai palankios sąlygos verslui“, - pasakoja G.Stoškus.

Beje, svajojančius apie nuosavą verslą G.Stoškus iš karto įspėja pamiršti tokias sąvokas kaip „laisvadienis“, o juo labiau „atostogos“. Verslininkas atviras: per daugiau kaip 20 darbo metų išvykti atostogų į užsienį savaitei jam pavyko vos tris kartus. „Didžiausios atostogos man yra namuose, kai galiu ramiai išsimiegoti“, - šypsodamasis sako jis.

Prekyba užsiimantis G.Stoškus teigia dažnai girdintis jaunų žmonių nuomonę, esą šiais laikais galima puikiai užsidirbti, vykdant elektroninę prekybą. Tačiau verslininkas pataria į šią veiklą nenerti stačia galva. „Nepamirškite, tam, kad jūs galėtumėte prekiauti, kažkam tas prekes reikės pagaminti, produkciją užauginti, drabužius pasiūti. Tai reiškia, kad ten dirbs žmonės, kuriems reikės išmokėti atlyginimus. Juk pinigai nenukrenta iš dangaus. Visi elektroninės prekybos savininkais būti negalime“, - sako G.Stoškus.

Tačiau ne visi verslo keliai Lietuvoje tokie sudėtingi. G.Stoškus sako ir pats žinantis, kodėl vis dar neužsidirbo milijonų. Lietuvoje daug kas priklauso nuo vietos, kurioje vykdomas verslas: „Neseniai vienoje laidoje net buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė pripažino, kad smulkusis verslas Lietuvoje nemylimas, mėgstamas tik stambusis. Kiekvienoje srityje stambūs verslininkai diktuoja rinkos sąlygas ir maždaug kojomis atidarinėja valstybinių institucijų duris. Mokesčius visi mokame vienodus, nors veiklos sąlygos smulkiesiems ir stambiesiems skiriasi. Esu maisto prekių parduotuvių savininkas, tačiau gauti prekių tokiomis kainomis, kokiomis gauna didieji, man neįmanoma. Taip yra visose srityse.“

Nuo 1995 m. verslą plėtojantis G.Stoškus neslepia, jog per šį laikotarpį yra tekę paragauti įvairių skonių verslininko duonos. „Esu dažnas lankytojas valstybinėse institucijose, nes kovoju už smulkaus verslo ir paprastų piliečių teises. Gal todėl neretai sulaukiu tikrinimų, kurie parodo valstybės aparatą. Pavyzdžiui, kartą atvyksta pas mane mokesčių inspektorius. Sako: „Tauta dėl jūsų skundžiasi.“ Jis viską patikrina ir nieko neradęs išvažiuoja. Po kelių savaičių grįžta. Klausiu, kas dabar skundžiasi. O jis atsako: „Dabar manimi skundžiasi, kad aš pas jus nieko nerandu.“