Valdžia atėmė galimybę dirbti, bet atlyginti nuostolių neskuba

Nors yra pavyzdžių, kad pandemijos metu dalis verslų suklestėjo, tačiau didesnė dalis verslininkų skaičiuoja nuostolius ir pastebi, kad verslo ribojimai labiau palietė smulkias įmones ir individualia veikla užsiimančius asmenis nei didžiąsias verslo bendroves.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomai koncepcijai dėl subsidijų nuo karantino ribojimų nukentėjusiems savarankišką veiklą vykdantiems asmenims. Kaip tik tokiems žmonėms Vyriausybė šiuo metu rengia gelbėjimo planą.

"Tokios pagalbos dydis priklausytų nuo žmonių 2019 metais sumokėtų gyventojų pajamų mokesčių. Dydis būtų 100 proc. sumokėtų mokesčių, tačiau turime ir "grindis", ir "lubas". Jeigu mokesčių ne visai pavyko sumokėti, tai "grindys" būtų 100 eurų, "lubos" - 36 minimalūs mėnesio atlyginimai, kas sudarytų per metus apie 16 000 eurų", - sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Skirtingi mokesčiai

Smulkiojo verslo atstovai jau pastebi, kad valdžia sąmoningai ar neapsižiūrėjusi dalį smulkiojo verslo planuoja palikti be teisingos paramos. Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas Airidas Tamavičius "Vakarų ekspresui" sakė, kad sveikintinas Vyriausybės planas kompensuoti verslo nuostolius pagal 2019 metais sumokėtų mokesčių dydį. Tačiau aiškėja, kad pagal siūlomą metodiką už paramos gavėjų ribų gali atsidurti vis populiaresne verslo registravimo forma tampančios mažosios bendrijos (MB) įkūrėjai.

"MB steigėjai gali išsimokėti uždirbtus pinigus sumokėdami 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (B lygio pajamų apmokestinimas), tačiau Vyriausybė planuoja kompensuoti pagal mokesčius, sumokėtus pagal individualią veiklą arba nuo darbo santykių (A lygio pajamų apmokestinimas)", - aiškina situaciją A. Tamavičius.

Anot jo, gali atsitikti taip, kad net tūkstančius eurų mokesčių sumokėję verslininkai liks be nieko.

"Jei žmogus dirbo samdomą darbą, tai jis gali tikėtis kompensacijos iki 900 eurų, jei tu sukūrei verslą, išlaikai savo šeimą, valstybė jį privertė užsidaryti - gauni tik 257 eurus, kaip už tokius pinigus gyventi?" - nelygybę įžvelgia A. Tamavičius. Anot jo, asociacija jau kreipėsi dėl šios situacijos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tačiau atsakymo nesulaukė.

"Tikimės, kad į mūsų pastabas bus įsiklausyta ir pažiūrėta individualiai", - nepraranda vilties A. Tamavičius. Anot jo, Lietuvoje iš viso veikia per 7 000 MB, tiesa, ne visos jos yra pripažįstamos nukentėjusiomis nuo pandemijos.

SAVIVALDYBĖ. Parkavimo mokesčius nusprendusi didinti Klaipėdos savivaldybė mano, kad tai verslui įtakos neturės. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

"Pernai viskas buvo nauja, ankstesnė valdžia viską darė skubotai, atėjo nauja valdžia, reikia laiko įsibėgėti, tačiau tikimės, kad sprendimai bus priimti atsižvelgiant į realią situaciją, nes parama jau ir taip vėluoja", - viliasi A. Tamavičius.

Jis sutinka, kad tai reikalauja didesnės analizės, jog būtų išvengta piktnaudžiavimų ir parama pasiektų tuos, kurie realiai nukentėjo.

Galimybė pritraukti emigrantus

"Gali visko būti, gaus paramą, o vėliau bankrutuos, nuo to neapsisaugosi, bet dabar valdžia turi gerą progą parodyti, kad smulkusis ir vidutinis verslas valstybei rūpi. Tai matydami ir emigrantai galėtų lengviau priimti sprendimus sugrįžti, nes dabar tam labai palankus metas", - mano A. Tamavičius.

Anot jo, labai palanku yra ir tai, kad išmokos ir kompensacijos nenualino paklausos vidaus rinkoje, todėl yra didelė tikimybė, kad sulaukęs valstybės paramos smulkusis ir vidutinis verslas galės sparčiau atsigauti.

STANDARTAI. Airidas Tamavičius, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas, sako, kad dėl skirtingų mokesčių traktavimo mažosios bendrijos gali nesulaukti paramos. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Tačiau Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad didžioji dalis grožio specialistų ir grožio salonų vis dar nesulaukė paramos iš valstybės.

"Grožio specialistų asociacijos bendruomenės yra šiandien patenkintos, kad pagaliau išėjome į darbus ir galėsime po truputėlį atsikvėpti. Bet situacija nieko nekeičia, nes tų žadėtųjų 260 eurų, tų naujųjų išmokų trimis eurais didesnių nei iki šiol, dar kol kas nėra gavęs nė vienas grožio specialistas", - teigė J. Mačiulienė.

Pasak J. Mačiulienės, dalis grožio salonų dar negavo ir žadėtosios paramos už prastovas.

"Subsidijų nėra gavę ir su darbo sutartimi specialistus įdarbinantys salonai, įmonės. Kai kurios bendrovės gavo tik pirmas išmokas už gruodžio mėnesio dvi savaites prastovų. Manau, kad parama stringa labai stipriai, ir nežinau kodėl", - J. Mačiulienę cituoja ELTA.

Anot jos, net ir panaikinus apribojimus, dalis grožio specialistų negalėjo pradėti dirbti dėl nustatytų griežtų darbo karantino metu reikalavimų.

Sulyginti teises

Seimo narys Aidas Gedvilas sakė, kad turi tris pasiūlymus, kuriais būtų galima tvariau paremti nuo pandemijos nukentėjusį verslą.

"Siūlau minimalią išmoką individualiai dirbantiems asmenims, netekusiems 100 proc. pajamų, prilyginti minimaliai mėnesinei algai. Taip pat nedirbamą laikotarpį užskaityti kaip darbo stažą, kad tai turėtų įtakos pensijos dydžiui. Be to, netaikyti paskutinių trijų mėnesių nepertraukiamo darbo laikotarpio reikalavimo, kad būtų galima besąlygiškai pretenduoti į išmoką", - sakė A. Gedvilas.

Duoda ir atima

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos narę Aureliją Petkūnienę "Vakarų ekspresas" kalbino kaip tik tuo metu, kai ji ruošė raštą Klaipėdos savivaldybei. Ji džiaugiasi, kad miestas artimiausiu metu Tarybos posėdyje planuoja patvirtinti paramos verslui planą, kuriame numatyta 10 procentų žemės nuomos mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, o kai kuriems su sveikatinimo paslaugomis susijusiems verslams ši lengvata sieks ir 40 procentų. Tačiau viena ranka duodama, kita atima. Savivaldybė kelia rinkliavos už automobilių statymą mieste tarifą.

"Jau ketvirtadienį miesto Taryba planuoja didinti rinkliavą už automobilių statymą mieste, norime, kad sprendimas būtų atidėtas ir išdiskutuotas", - sako A. Petkūnienė. Anot jos, automobilių statymą senamiestyje planuojama branginti du kartus - iki 1,8 euro už valandą, taip pat stovėjimą apmokestinti jau nuo 8 iki 22 valandos ir net savaitgaliais.

"Visos šios išlaidos prisidėtų prie žmogaus sąskaitos kavinėje ar senamiesčio parduotuvėje, todėl žmonės vietoj senamiesčio rinksis didžiuosius prekybos centrus, kur stovėjimas nemokamas", - senamiesčio tuštėjimo metą žadą A. Petkūnienė, leisdama suprasti, kad miesto valdžia taip proteguoja "Akropolį", "Molą", "BIG'ą" ir planuojamą "Megą".

"Didelė dalis klaipėdiečių gyvena priemiesčiuose, taip pat pandemijos metu pajutome, kad mums svarbūs yra ir žmonės iš kaimyninių Žemaitijos miestelių, čia jie atvažiuoja tikrai ne visuomeniniu transportu, kuris net su priemiesčiais nėra patogus. Jie leidžia pinigus, nori nuvažiuoti prie jūros ir dabar visur reikės tiek mokėti", - tokie sprendimai į neviltį varo A. Petkūnienę ir senamiesčio verslininkus. Ji primena, kad net Vyriausybė šiemet žadėjo nedidinti mokesčių, dėl to stebisi miesto pozicija.

"Senamiestyje jau užsidarė antikvariatai, mažos parduotuvėlės, patalpos tuščios ne todėl, kad kainos didelės, o todėl, kad nėra kam dirbti", - sako A. Petkūnienė. Anot jos, ji pati ir kiti pažįstami verslininkai, kurie nuomoja patalpas senamiestyje, už sausio mėnesį net nuomos neprašė.

"Stengiamės, kad verslai išgyventų, ypač norisi, kad jauni verslininkai sugebėtų įsitvirtinti", - sako A. Petkūnienė.

Skirtingi pirkėjai

Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis nesupranta tokių verslininkų priekaištų. Anot jo, rinkliava yra ne mokestis ir jos galima išvengti. Jis pasirengęs diskutuoti su verslu tik dėl ilgalaikių leidimų kainos, kurių iki šiol būdavo išduodama apie 8 000.

"Praėjęs sezonas parodė, kad mieste formavosi kamščiai, automobilių parkavimas buvo tapęs problema tiek senamiestyje, tiek prieigose prie jūros", - priežastis, kodėl reikėjo branginti automobilių statymą, vardina G. Neniškis. Jis įsitikinęs, kad į senamiestį ir didžiuosius prekybos centrus važiuoja skirtingi žmonės skirtingais tikslais.

"Vasarą net Teatro aikštė yra užstatoma automobiliais, nėra kur ne tik parkuoti automobilio, bet ir sunku pravažiuoti", - pažymi G. Neniškis. Anot jo, planuojami pakeitimai senamiestyje turėtų įsigalioti tik nuo ateinančio rugsėjo ir nepalies šio sezono.

"Vilnius verslui tokių lengvatų netaiko kaip mes", - akcentuoja planuojamą beveik 750 000 eurų vertės pagalbos verslui paketą G. Neniškis.

Anot jo, iš automobilių statymo rinkliavos šiemet planuojama surinkti panašiai kaip ir pernai - apie 1,9 milijono eurų. Šie pinigai turėtų būti panaudoti tęsiant daugiabučių namų kiemų atnaujinimą ir diegiant "žaliosios bangos" sistemą miesto gatvėse.

"Kitų finansavimo šaltinių šiems darbams beveik neturime, nes miesto biudžeto situacija labai įtempta", - sako G. Neniškis.

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas VAITKUS:

"Kiekviena pagalbos priemonė yra svarbi, jei ji suteikiama laiku, tinkama apimtimi ir tam, kam reikia, tačiau šiandienio karantino metu šalyje vis dar stebime prioritetinę poziciją stambiajam verslui - stambiesiems prekybos centrams.

Ar buvo įrodyta, kad smulkūs prekybos vienetai tapo užkrato židiniais? Pusantrų metų stengiuosi įtikinti miesto vadovus, kad viena ranka duodama, kita atimama. Pavyzdžiui, Savivaldybės įmonei UAB "Naujasis turgus" Savivaldybė nustatė 33 proc. bendrąjį pelningumą. Akivaizdu, kad dėl tokio dydžio pelningumo jautriausias smulkusis verslas, prekiaujantis turguje, turi vienintelę išeitį - branginti savo prekes, kurias, beje, perka patys klaipėdiečiai.

Praeitą savaitę miesto Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje buvo pateiktas siūlymas mažinti Savivaldybei priklausančio turto nuomos mokestį 30 proc. Buvo pritarta mano siūlymui peržiūrėti šį sprendimą, parengti skaidrią tvarką ir nuomos mokestį mažinti pagal konkrečius kriterijus net iki 100 proc. Savivaldybei tai kainuotų nuo 1758 iki 5860 eur / mėn., tačiau verslas, negaunantis pajamų, dėl tokios sumos gali bankrutuoti. Todėl yra akivaizdi prasmė išlaikyti smulkiojo verslo gyvybingumą tam, kad jis ir po pandemijos liktų toliau mokesčių mokėtoju. Tuo labiau kad tokia pagalba liečia ne tik patį verslą, bet ir žmonių likimus.

Ir dar vienas pastebėjimas. Parkavimo mokesčių kėlimą Klaipėdoje šiuo sudėtingu ekonomikai laikotarpiu laikau nesavalaike priemone. Akivaizdu, kad pandeminiu laikotarpiu keičiasi žmonių įpročiai, kad žmonės labiau taupo ir skaičiuoja išlaidas. Juk norime, kad miestiečiai atvyktų į senamiestį pasivaikščioti Dangės krantine ar su bičiuliais išgerti kavos."